„Nuo 2014 metų pradžios 110 tūkst. ukrainiečių atvyko į Rusiją“, – žurnalistams sakė JT pabėgėlių agentūros atstovė Melissa Fleming.
Vėliau ji AFP sakė, jog dauguma tų gyventojų pabėgo iš rytinių Donecko ir Luhansko regionų, kur ukrainiečių pajėgos kovoja su separatistais iš rusakalbių bendruomenės.
Tačiau ji pabrėžė, jog neįmanoma pasakyti, ar žmonės, bėgantys į kaimyninę Rusiją, yra iš Ukrainos rusakalbių bendruomenės.
Tvirtinimus, kad rusakalbiams Ukrainoje gresia pavojus, nuolat kartojo sukilėliai ir Maskva, bet JT žmogaus teisių tyrimai nustatė, kad įrodymų maža.
Tik palyginti nedidelė į Rusiją bėgančių ukrainiečių dalis oficialiai pasiprašė prieglobsčio šioje šalyje, sakė M.Fleming.
„Tik 9 500 paprašė prieglobsčio. Dauguma žmonių siekia kitų teisėto buvimo formų, dažnai todėl, kad rūpinasi dėl komplikacijų, susijusių su prieglobsčio prašymu, ar todėl, kad galėtų būti represijų, jei jie grįžtų į Ukrainą“, – sakė ji, bet konkrečiau nepakomentavo.
Dauguma neseniai atvykusiųjų yra susitelkę Vakarų Rusijos miestuose Rostove prie Dono ir Brianske, netoli Ukrainos sienos, nurodė M.Fleming.
Rostove prie Dono beveik 13 tūkst. žmonių, tarp jų – 5 tūkst. vaikų, yra apgyvendinti daugiausia visuomeniniuose pastatuose ir palapinių stovyklose.
Brianske, į kurį pastarosiomis dienomis atvyko 6,5 tūkst. žmonių, dauguma jų apsistojo pas draugus ir gimines.
Pačioje Ukrainoje savo namus šalies rytuose vien pastarąją savaitę paliko 16,4 tūkst. žmonių, o iš viso tokių žmonių šalies viduje jau yra 54,4 tūkstančio.
Maskva kovo mėnesį aneksavo strateginę reikšmę turintį Ukrainos Krymo pusiasalį, kuriame gyvena daugiausia rusakalbiai ir kuriame jau seniai įsikūrusios Rusijos kariškių bazės.
Mažiausiai 12 tūkst. Krymo totorių, kurie yra musulmonai, po aneksijos pabėgo į kitas Ukrainos dalis, nurodo JT.
Pasak M.Fleming, kol kas palyginti mažai ukrainiečių paprašė prieglobsčio šalyse į vakarus nuo tėvynės.
Iš viso 700 ukrainiečių pateikė prieglobsčio prašymus Lenkijoje, Baltarusijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, nurodė atstovė.