Dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo ir su klimato reiškiniais susijusių sukrėtimų badauja vis daugiau žmonių, daugeliui jų maistingi maisto produktai yra neįperkami, o tai sukelia ne tik mitybos nepakankamumą, bet ir prisideda prie vaikų bei suaugusiųjų nutukimo atvejų skaičiaus augimo, nurodoma joje.
„Ilgus dešimtmečius mažėjęs badaujančių žmonių skaičius po truputį auga nuo 2014 metų“, – skelbiama kasmetinėje ataskaitoje apie maisto saugumo ir mitybos padėtį pasaulyje.
Joje pabrėžiama, kad būtina užtikrinti ne tik pakankamas maisto atsargas, bet ir jų maistingumą, atkreipiant dėmesį į netinkamos dietos „pasekmes sveikatai ir aplinkos apsaugai“.
Beveik 690 mln. žmonių arba 8,9 proc. pasaulio gyventojų alksta, skelbia JT.
Šis skaičius nuo 2019-ųjų per metus išaugo beveik 10 mln., o per pastaruosius penkerius metus – 60 mln., skelbiama ataskaitoje. Tęsiantis tokioms tendencijoms, prieš penkerius metus užsibrėžtas tikslas iki 2030 metų visiškai išvaduoti pasaulį nuo bado bus nepasiekiamas.
Iki 2030 metų badą gali patirti daugiau nei 890 mln. žmonių arba 9,8 proc. visų pasaulio gyventojų, perspėjo JT.
Šią ataskaitą ruošė penkios JT agentūros: Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD), JT vaikų fondas UNICEF, Pasaulio maisto programa (WFP) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Pernai pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad badaujančių žmonių skaičius viršija 820 mln., tačiau šie skaičiai buvo pakoreguoti Kinijai pateikus pataisytus buvusių metų skaičius.
Daugiau nepakankamai valgančių žmonių
Skaičiuojant vidutinį ir didelį maisto produktų trūkumą 2019 metais nustatyta, kad skaičius žmonių, reguliariai negaunančių „saugaus, maistingo ir pakankamo maisto“ šoktelėjo nuo 690 mln. iki 2 mlrd.
Koronaviruso infekcijos COVID-19 pandemija, smarkiai smogusi šalims, kur vargingai gyvenančių žmonių skaičius yra didelis, nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičių šiemet gali padidinti dar 83–102 milijonais.
Tačiau mitybos tendencijos prastėjo dar iki koronaviruso pradžios, sakoma ataskaitoje.
Iki 2030 metų badaujančių Afrikos gyventojų skaičius nuo 19,1 proc. gali išaugti iki maždaug ketvirtadalio žemyno populiacijos. Ir dabar šis skaičius yra dukart didesnis už pasaulio vidurkį.
Azijoje badaujančių žmonių skaičius nuo 2015 metų sumažėjo 8 mln., nors šiame žemyne gyvena daugiau nei pusė nepakankamai maisto gaunančių pasaulio žmonių.
Taip pat blogėja padėtis Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Pernai badaujančių žmonių ten buvo 9 mln. daugiau nei 2015 metais.
Per daug brangu
„Pagrindinė milijonų pasaulio žmonių badavimo priežastis – maisto produktų trūkumas ir prasta mityba, nes jie negali įpirkti sveiko maisto“, – sakoma ataskaitoje.
Visuose pasaulio regionuose auga nutukusių žmonių skaičius, nes sveiko maisto, vaisių, daržovių ir baltymų turtingų maisto produktų negali sau leisti įsigyti 3 mlrd. žmonių.
Daugiau nei 57 procentai Užsachario Afrikos ir Pietų Azijos šalių žmonių negali įpirkti sveikų maisto produktų.
Šalyse, kur gyventojų pajamos mažos, pagrindinę dietos dalį sudaro daug krakmolo turintys produktai, tokie kaip košės arba šakniavaisiai, galintys kainuoti 60 proc. mažiau už sveikus maisto produktus. Dietose trūksta būtinų baltymų ir pagrindinių vitaminų bei mineralų, galinčių sumažinti infekcijų pavojų ir apsaugoti nuo ligų.
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad 21,3 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus arba 144 mln. tokio amžiaus pasaulio vaikų dėl prastos mitybos patiria augimo problemų. Daugiausia tokių yra Afrikoje ir Azijoje.
Dar 6,9 proc. vaikų mityba yra nesubalansuota, o 5,6 proc. turi antsvorio.
45 proc. antsvorio turinčių vaikų gyvena Azijoje, 24 proc. – Afrikoje, ir tai dar ryškiau parodo, kad nemaistingi produktai gali būti ne tik prastos mitybos, bet ir nutukimo priežastis.
Jeigu dabartiniai maisto vartojimo modeliai nepasikeis, iki 2030 metų sveikatos apsaugai tai kainuos daugiau nei 1,3 trilijono JAV dolerių per metus.
Tačiau sveikesnis maistas galėtų sumažinti šias išlaidas iki 97 proc., nurodoma ataskaitoje, siūlant pereiti prie vegetariškos dietos.
Išlaidos sveikatos apsaugai yra taip pat susijusios su šiandieninės maisto pramonės išskiriamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurių kiekius taip pat būtų galima mažinti keičiant mitybos įpročius.
Nors ataskaitos autoriai pripažįsta, kad dideles sveiko maisto kainas lemia daug įvairių faktorių nuo nepakankamo realizuojamojo asortimento plėtimo ir netinkamo maisto atsargų saugojimo iki krakmolingiems produktams palankių vietos subsidijų, jie ragina imtis „skubaus žemės ūkio politikos ir iniciatyvų perbalansavimo“.