JT šį sprendimą pavadino „reikšmingu žingsniu į priekį“.
Pilietinis karas Libijoje kilo po NATO paremto sukilimo, per kurį 2011-aisiais buvo nušalintas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi. Atsiradusį valdžios vakuumą užpildė virtinė ginkluotų grupių, o civilinėms institucijoms buvo sunku įtvirtinti savo valdžią.
Tačiau derybos Ženevoje Šveicarijoje subūrė 75 delegatus, kuriuos JT atrinko atstovauti daugeliui apygardų Libijos politinio dialogo forume (LPDF).
„Sutarus dėl vieningos vykdomosios valdžios išrinkimo mechanizmo pasiūlymo... Jungtinių Tautų paramos misija Libijai (UNSMIL) surengė vienos dienos balsavimo procesą“, – nurodė JT. Balsavimas vyko nuo pirmadienio iki antradienio.
Pasiūlymą parėmė iš viso 73 proc. dalyvių.
„Libiečiai dabar turi gerą progą pamiršti savo nesutarimus ir... išrinkti laikiną vyriausybę, kad būtų vėl suvienytos jų institucijos seniai laukiamais demokratiniais nacionaliniais rinkimais“ gruodžio 24 dieną, sakė laikinoji JT misijos Libijoje vadovė Stephanie Williams.
JT „baigia rengti paskyrimo procedūrą“ ir rinkimų grafiką, pridūrė ji.
JT pripažįstama Nacionalinės santarvės vyriausybė kontroliuoja Tripolį ir beveik visą vakarinę Libijos dalį, o konkuruojanti administracija, kurioje dominuoja maršalas Khalifa Haftaras, kontroliuoja Bengazį ir rytinę šalies dalį.
Abi sudėtingo Libijos konflikto stovyklos gauna reikšmingą pagalbą iš užsienio galių.
Trapios abiejų šalių paliaubos, dėl kurių praėjusį spalį sutarta Ženevoje, iš esmės laikosi, nors Kh. Haftaras grasina atnaujinti kovas.
Pirmadienį JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas gyrė „apčiuopiamą pažangą“, padarytą Libijoje pastaraisiais mėnesiais.
Tačiau A. Guterresas taip pat paragino „regiono ir tarptautinius veikėjus gerbti ugnies nutraukimo susitarimo sąlygas“, įskaitant užsienio pajėgų išvedimo iš Libijos trijų mėnesių terminą, kuris baigsis sausio 23 dieną.
JT vertinimu, Libijoje vis dar yra maždaug 20 tūkst. užsienio karių ir samdinių, padedančių kovojančioms grupėms.