Iš 193 valstybių narių 101 balsavo už tai, kad V. Zelenskiui būtų leista „pateikti iš anksto įrašytą pareiškimą“, o ne asmeniškai, kaip paprastai reikalaujama.
7 narės balsavo prieš pasiūlymą, įskaitant Rusiją, kuri vasario mėnesį užpuolė Ukrainą. 19 valstybių susilaikė.
Nuo antradienio JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke kalbas turėtų sakyti maždaug 150 valstybių ir vyriausybių vadovų.
2020 ir 2021 metais pasaulio lyderiams buvo leista kalbėti vaizdo ryšiu dėl COVID-19 pandemijos, tačiau šiemet renginys vėl tapo tiesioginis ir kalbėti gali jame tik asmeniškai dalyvaujantys vadovai.
Daugiau nei 50 valstybių, įskaitant JAV, Prancūziją, Pietų Korėją ir Turkiją, pateikė pasiūlymą padaryti išimtį V. Zelenskiui. Siūlymo tekste pabrėžiamos situacijos, kai vadovai „negali asmeniškai dalyvauti Generalinės Asamblėjos posėdžiuose dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, susijusių su vykstančia užsienio invazija, agresija, kariniais veiksmais“.
Balsavusieji už nusprendė, kad „Ukraina gali pateikti iš anksto įrašytą savo valstybės vadovo pareiškimą“, kuris bus transliuojamas per bendruosius debatus. Tačiau sprendime pažymima, kad šia išimtimi nesukuriamas precedentas ateičiai.
Rusijos sąjungininkės Baltarusijos pateikta pataisa, pagal kurią visiems vadovams, negalintiems asmeniškai atvykti į Niujorką, būtų leista siųsti iš anksto įrašytą pranešimą, buvo atmesta 67 balsais prieš, 23 – už ir 27 susilaikius.
Ukrainos kreipimasis numatytas rugsėjo 21-osios popietę, tačiau tikėtina, kad laikas bus pakeistas, nes daug vadovų pirmadienį vyks į Londoną, kur vyks karalienės Elžbietos II laidotuvės.