Taryba vienbalsiai priėmė Didžiosios Britanijos parengtą rezoliuciją, kuria panaikinamas ginklų embargas, visi kelionių draudimai, turto įšaldymas ir tikslinės sankcijos Eritrėjai.
Eritrėja ir Etiopija liepos mėnesį pasirašė taikos susitarimą, užbaigusį du dešimtmečius trukusį priešiškumą ir sudariusį sąlygas draugiškesniems santykiams su Džibučiu. Tai sustiprino stabilumo Somalio pusiasalyje perspektyvas.
Rezoliucijoje Eritrėja ir Džibutis raginami tęsti pastangas dėl sprendinio 2008 metų sienos ginčui, be to, Eritrėjos prašoma paskelbti informaciją apie Džibučio karius, dingusius prieš dešimtmetį per susirėmimus.
Prancūzijos prašymu Taryba kas pusę metų išklausys ataskaitą apie Eritrėjos pastangas normalizuoti santykius su Džibučiu, kur Prancūzija, JAV ir Kinija turi karines bazes.
Sankcijas Eritrėjai Saugumo Taryba įvedė 2009 metais, dėl Asmaros numanomos paramos sukilėlių grupuotei „al Shabaab“ Somalyje. Šį kaltinimą Eritrėja neigė.
Rezoliucijoje pripažįstama, jog JT stebėtojai „nerado įtikinamų įrodymų, kad Eritrėja remia „al Shabaab“, ir skelbiama, kad sankcijos bei ginklų embargas baigiasi priėmus šią priemonę.
Žvilgsnis į ateitį
Etiopijos ambasadorius Taye Atske Selassie sakė, kad sankcijų panaikinimas „neabejotinai atvers daug galimybių Eritrėjai“, nes pritrauks užsienio investuotojų ir sugrąžins Asmarą į tarptautinę šeimą.
„Šis sprendimas suteiks mums postūmį pažiūrėti, ką ateitis gali pasiūlyti regiono žmonėms, tuo pačiu metu pasiųsdamas mums žinią įsitraukti į dabartinių problemų ir iššūkių sprendimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė ambasadorius.
Eritrėja ir Somalis tvirtai rėmė raginimus nutraukti sankcijas, o per pastarųjų dviejų savaičių derybas daugiausia dėmesio buvo skiriama susirūpinimui dėl Džibučio.
„Buvo Džibučio susirūpinimo, bet šis susirūpinimas nėra neįveikiamas. Mes tvirtai įsitikinę, kad šių dviejų šalių lyderiai nori spręsti klausimus“, – sakė ambasadorius.
Prieš balsavimą jis žurnalistams teigė, kad sankcijų panaikinimas padėtų skatinti pagarbą žmogaus teisėms Eritrėjoje.
JT pareigūnai buvo panešę apie rimtus Eritrėjos vyriausybės pažeidimus, nulėmusius didelį šalies gyventojų egzodą.
„Dabartiniai įvykiai neabejotinai sukels atgarsių kalbant apie ekonominę pažangą, klestėjimą ir, taip pat, žmogaus teises“, – sakė Etiopijos ambasadorius.
Rugsėjo mėnesį kreipdamasis į Generalinę Asamblėją Eritrėjos užsienio reikalų ministras Osmanas Mohammedas Salehas sankcijas vadino neteisėtomis ir sakė, kad jos padarė „reikšmingą ekonominę žalą“ ir sukėlė vargo Eritrėjos gyventojams.
Eritrėja savo nepriklausomybę nuo Etiopijos įgijo 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Kiek vėliau 10-ajame dešimtmetyje dėl ginčo sienos klausimu kilo karas.
JT paremta 2002 metų sienos demarkacija turėjo visiems laikams išspręsti šį ginčą, bet Etiopija atsisakė su tuo sutikti.
Padėtis ėmė keistis birželio mėnesį, Etiopijai paskelbus, kad ji sugrąžins Eritrėjai ginčijamus rajonus, įskaitant Badmės miestą, kuriame buvo paleisti pirmieji pasienio karo šūviai.