Reformų siekį, kuris salėje buvo sutiktas plojimais, atgaivino Rusijos invazija į Ukrainą.
Šia priemone siekiama priversti veto teisę turinčias JAV, Kiniją, Rusiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę „sumokėti didesnę politinę kainą“, kai jos pasinaudoja veto teise, kad atmestų Saugumo Tarybos rezoliuciją, sakė ambasadorius, norėjęs likti neįvardytas.
Priemonė, pirmą kartą pasiūlyta daugiau nei prieš dvejus metus, numato, kad Generalinė Asamblėja turi būti sušaukta per 10 darbo dienų po veto, kad „surengtų debatus dėl situacijos, dėl kurios buvo pareikštas veto“, sakoma tekste.
Beveik 100 šalių, įskaitant JAV, JK ir Prancūziją, prisijungė prie Lichtenšteino ir kartu su juo parėmė šią reformą – toks greitas palaikymas sukėlė didelę nuostabą Jungtinėse Tautose.
Tačiau tarp rėmėjų nebuvo nei Rusijos, nei Kinijos. Vienos iš šių dviejų šalių diplomatas, prašęs neminėti jo pavardės, kritikavo šį žingsnį, sakydamas, kad jis dar labiau „suskaldys“ JT.
„Nenukreipta prieš Rusiją“
Lichtenšteino ambasadorius Christianas Wenaweseris teigė, kad ši priemonė „sukurs naują procedūrą“, tačiau pabrėžė, kad pasiūlymas „nėra nukreiptas prieš ką nors“.
„Jis nėra nukreiptas prieš Rusiją“, – sakė jis, nepaisant to, kad pasiūlymas atgaivintas tuo metu, kai paaiškėjo, kad Saugumo Taryba dėl Maskvos veto teisės nesugeba pasmerkti Rusijos invazijos į Ukrainą.
JAV požiūriu, Rusija du dešimtmečius piktnaudžiavo savo veto teise, o siūlomu tekstu siekiama ištaisyti padėtį.
Ch. Wenaweseris sakė, kad teksto tikslas – „skatinti (Jungtinių Tautų) vaidmenį, daugiašališkumą ir visų mūsų, neturinčių veto teisės ir nesančių Saugumo Tarybos nariais, balsą tarptautinės taikos ir saugumo klausimais“.
Tekstas yra neįpareigojantis, ir niekas nedraudžia veto teise pasinaudojusiai šaliai atsisakyti paaiškinti savo veiksmus Generalinei Asamblėjai.
Tačiau jo taikymas „išryškins“ veto teisės naudojimą ir „blokadas“ Saugumo Taryboje, sakė vienas ambasadorius, nenorėjęs skelbti savo pavardės.