Penkių megavatų galingumo reaktoriaus bloko Jongbjone, kur veikia pagrindinis Šiaurės Korėjos branduolinis kompleksas, veikla sukėlė įtarimų, kai Pchenjano ir Vašingtono derybos dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos tebėra aklavietėje.
Per savo antrąjį susitikimą su tuomečiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiaurės korėjiečių lyderis Kim Jong Unas mainais į sankcijų sušvelninimą pasiūlė išmontuoti dalį Jongbjono komplekso, bet ne kitus objektus – tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas.
Šiaurės Korėjai taikomos įvairios tarptautinės sankcijos dėl Pchenjano branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų, kurios valdant Kim Jong Unui buvo sparčiai vystomos.
„Nuo liepos mėnesio pradžios atsirado požymių, kad reaktorius veikia - pavyzdžiui, aušinimo vandens išleidimas“, – pabrėžiama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) metinėje ataskaitoje.
Jongbjono reaktorius veikiausiai neveikė nuo 2018 metų gruodžio, priduriama penktadienį paskelbtoje ataskaitoje.
2009 metais TATENA inspektoriai buvo priversti palikti Šiaurės Korėją; nuo to laiko agentūra stebi šalies branduolinę veiklą tik iš išorės.
Apie galimą reaktoriaus veikimą sužinota neseniai aptikus požymių, kad Pchenjanas taip pat naudoja netoliese esančią radiochemijos laboratoriją plutoniui išskirti iš panaudoto kuro, anksčiau išimto iš reaktoriaus.
Pasak TATENA, reaktoriaus ir laboratorijos veikimo požymiai kelia „didelį susirūpinimą“. Agentūros atstovai pridūrė, kad tokia veikla yra „akivaizdus JT rezoliucijų pažeidimas“.
Vienas aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas jau susipažinęs su ataskaita ir šiuo metu glaudžiai koordinuoja veiksmus su šalimis partnerėmis.
„Šioje ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia skubiai imtis dialogo ir diplomatijos, kad galėtume pasiekti visišką Korėjos pusiasalio denuklearizaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.
„Tebesiekiame dialogo su KLDR, kad galėtume sureaguoti į pranešimus apie šią veiklą ir visus su denuklearizacija susijusius klausimus“, – pridūrė jis.
JAV pasiuntinys Šiaurės Korėjoje Sung Kimas praėjusią savaitę dar kartą pareiškė esąs pasirengęs „bet kur ir bet kada“ susitikti su kolegomis šiaurės korėjiečiais.
Branduolinis arsenalas
JAV prezidento Joe Bideno administracija anksčiau žadėjo laikytis „pragmatiško, pasverto požiūrio“, įskaitant diplomatines pastangas, siekdama įtikinti skurdžią Šiaurės Korėją atsisakyti uždraustų ginklų programų.
Tačiau Pchenjanas niekada nerodė ketinąs atsikratyti savo branduolinio arsenalo, o šį mėnesį Kim Jong Uno sesuo ir svarbi patarėja Kim Yo Jong pareikalavo išvesti iš Korėjos pusiasalio JAV karius.
Nuo D. Trumpo ir Kim Jong Uno antrojo susitikimo Hanojuje žlugimo Pchenjanas vengia branduolinių derybų ir atmeta Pietų Korėjos pastangas atgaivinti dialogą.
Maždaug už 100 km į šiaurę nuo Pchenjano esančiame Jongbjone yra pirmasis šalies branduolinis reaktorius ir vienintelis žinomas Šiaurės Korėjos ginklų programos plutonio šaltinis.
Manoma, kad Jongbjonas nėra vienintelis šiaurės korėjiečių urano sodrinimo kompleksas – taigi, jo uždarymas savaime nereikštų, kad būtų nutraukta ir šalies atominė programa.
Pchenjanas 2018 metais dėl diplomatinių pastangų sustabdė branduolinius ir raketų bandymus, tačiau 2020-ųjų sausį pareiškė atsisakantis savanoriškai paskelbto moratoriumo.
Vėliau Šiaurės Korėja paleido keletą trumpojo nuotolio raketų, bet nuo 2017 metų neatliko nė vieno branduolinio bandymo.