Per žiaurų Bosnijos karą 1992–1995 metais baimę kėlęs Bosnijos serbų mažumos lyderis kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl jo numanomo vaidmens kruvinose skerdynėse, kurios nusinešė daugiau negu 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 2,2 mln. privertė palikti savo namus.
R.Karadžičius, nepakeitęs savo pasišiaušusios šukuosenos, stos prieš Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) teisėjus 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku, kur bus paskelbta istorinė nutartis.
70 metų veikėjas, kurį laiką vertęsis psichiatro praktika, bus aukščiausio rango politikas, kuriam bus paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų.
Buvęs Serbijos autoritarinis lyderis Slobodanas Miloševičius mirė kalėjimo kameroje Hagoje 2006 metais, nebaigus nagrinėti jo bylos.
R.Karadžičius, kuris buvo separatistinės Serbų Respublikos prezidentas, kaltinamas dalyvavęs nusikalstamame sąmoksle, kurio tikslas buvo „visam laikui pašalinti gyventojus musulmonus ir Bosnijos kroatus ... iš rajonų, kurie buvo paskelbti Bosnijos serbų teritorija“.
Šio tikslo buvo siekiama vykdant negailestingą etninio valymo kampaniją, beatodairiškai žudant, persekiojant ir terorizuojant, sakė TBTJ prokurorai, kurie prašė skirti R.Karadžičiui įkalinimą iki gyvos galvos.
R.Karadžičius, kuris ilgai slapstėsi nuo teisingumo, kol buvo suimtas 2008 metais, buvo ypač ieškomas dėl savo vaidmens 1995 metais vykusiose Srebrenicos žudynėse rytų Bosnijoje.
Beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų buvo išžudyti, o jų palaikai buvo palaidoti masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgų, išstūmusių olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“.
Tas incidentas buvo didžiausias kraujo praliejimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo ir buvo pripažintas genocidu dviejų tarptautinių teismų.
Be kita ko, R.Karadžičius taip pat kaltinamas 10-o dešimtmečio pradžioje vykdęs genocidą kitose Bosnijos savivaldybėse, įskaitant Prijedorą, Sanski Mostą ir Zvorniką.
Nepalaužtas
R.Karadžičius, kuris taip pat yra išleidęs savo eilėraščių, šią savaitę demonstravo neketinantis pasiduoti, trečiadienį sakydamas Balkanų žiniasklaidai, kad tikisi būtų „išteisintas“, taip pat tvirtindamas, kad Srebrenicoje buvo nužudyti tik „keli šimtai“ žmonių.
„Mano lūkesčiai tokie patys, (kokie buvo visada). Žinau, ko norėjau, ką padariau, netgi apie ką svajojau – ir joks sveiko proto teismas manęs nepripažintų kaltu“, – R.Karadžičius rašė atsakydamas elektroniniu paštu į Balkanų tiriamosios žurnalistikos tinklo klausimus.
Jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl genocido minėtose savivaldybėse, tai būtų istorinė TBTJ nutartis.
Prokurorai sakė, kad R.Karadžičius „žinojo arba turėjo priežastį žinoti“, kad genocidas bus vykdomas pagal etninio valymo planą ir kad jis nesugebėjo sustabdyti už tuos veiksmus atsakingų žmonių arba juos nubausti.
R.Karadžičius, kartu su buvusiu Bosnijos serbų pajėgų vadu Ratko Mladičiumi, taip pat kaltinamas dėl 44 mėnesius trukusios Sarajevo apsiausties, per kurią apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją.
Labiausiai ieškomu žmogumi Europoje laikytas R.Karadžičius buvo suimtas Belgrade viename autobuse 2008-aisiais, po 13 metų trukusio slapstymosi. Tuo metu jis buvo užsiželdęs vešlią barzdą ir vertėsi gydymu netradiciniais metodais. Tuojau po to jis buvo perkeltas į Hagą.
Bylos nagrinėjimo maratonas prasidėjo 2009 metais, kai teismui buvo pateiktas R.Karadžičiaus kaltės nepripažinimo pareiškimas, nors jis pats atsisakė kreiptis į teisėjus.
„Taikus žmogus“
Per bylos nagrinėjimą, kuris baigėsi 2014-ųjų spalį, teismui, posėdžiavusiam 497 dienas, buvo pateikta apie 115 tūkst. puslapių dokumentų ir 586 liudininkų parodymai. Teismo pareigūnų parengtų posėdžių protokolų apimtis – apie 47,5 tūkst. puslapių.
R.Karadžičius, kurio įsimintina pilkų plaukų kupeta dabar jau visiškai pražilusi, teisme pats vadovavo savo gynybai ir ne kartą sakė esantis „taikus žmogus“ bei „musulmonų draugas“, stengęsis užkirsti kelią baisiausiems Bosnijos konflikto epizodams.
Vis dėlto R.Karadžičiaus teisinis konsultantas Peteris Robinsonas sakė naujienų agentūrai AFP, kad „kiekvienam būtų didžiulė staigmena, jeigu Karadžičius būtų visiškai išteisintas, todėl to nesitikiu“.
Apie 150 atstovų, deleguotų nukentėjusiųjų nuo to konflikto organizacijų, dalyvaus ketvirtadienio posėdyje, per kurį bus paskelbta nutartis. Tarp jų bus žmonių, laikytų serbų įkurtose stovyklose, ir Srebrenicos aukų našių bei motinų, kurių dalis iki šiol nežino, koks likimas ištiko jų dingusius artimuosius.
Šis posėdis taip pat bus žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre, o teismo salė tikriausiai bus sausakimša: nutarties paskelbimą stebės daugiau negu 200 žurnalistų ir 50 diplomatų.