Ketvirtadienį pasirodžiusiame jo interviu prancūzų savaitraščiui „Paris-Match“ JT vadovas sakė, kad svarstomos „įvairios alternatyvos“, kurias įgalina skaitmeninės technologijos ir kurios bus pristatytos šalims narėms.
Kai kurie JT pasiuntiniai spėja, kad Generalinė Asamblėja įvyks vaizdo konferencijos forma, juo labiau, kad šiemet minimos 75-osios šios pasaulinės organizacijos įkūrimo metinės.
Šiais metais „procedūros tikrai bus netipinės, hibridinės, skirtingos“ ir „daug lengvesnės fizinio buvimo atžvilgiu“, vienas anonimu norėjęs likti ambasadorius sakė naujienų agentūrai AFP.
Diplomatas teigė nematantis galimybių JT organizuoti „didžiulį masinį susibūrimą Manhatane“ tuo metu, kai virusas dar nebus išnaikintas.
Nuo kovo vidurio dėl pandemijos ir JAV protrūkio epicentru tapusiame Niujorke galiojančių karantino priemonių JT darbuotojai ir diplomatai dirba iš namų.
JT būstinės pastatas išlieka atidarytas, tačiau jame dirba labai mažai žmonių, ir tiek Saugumo Taryba, tiek Generalinė Asamblėja rengia vaizdo konferencijas.
Tokios darbo sąlygos buvo pratęstos bent iki birželio pabaigos.
Kasmetinės JT Generalinės Asamblėjos pradžia numatyta rugsėjo 15 dieną, o sesija, kurioje paprastai kalbas sako dešimtys pasaulio lyderių, turėtų prasidėti rugsėjo 22-ąją.
JT Generalinė Asamblėja – didžiausias kasmetinis diplomatinis susirinkimas pasaulyje – apima šimtus renginių Niujorke ir tūkstančius dvišalių ir daugiašalių susitikimų.
Ji niekada nebuvo atšaukta nuo JT įkūrimo 1945 metais.
Visgi ji buvo atidėta du kartus – po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir 1964 metais dėl finansinės krizės organizacijoje.
Tačiau Generalinė Asamblėja nebuvo atidėta po 1961 metų rugsėjo 18 dieną dabartinėje Zambijos teritorijoje įvykusios mįslingos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometinis JT generalinis sekretorius Dagas Hammarskjoldas.