Prieš kelias dienas Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Niujorke dauguma balsų pritarė reikalavimui, kad Rusija tuojau pat pasitrauktų iš Ukrainos. Tikimasi, kad per svarbiausios JT teisių organizacijos pagrindinės metinės sesijos atidarymą Ženevoje taip pat dominuos Maskvos karas. „Laukiame šios sesijos, kad parodytume, kaip tai padarė JT Generalinė Asamblėja (...) kad pasaulis remia Ukrainą“, – penktadienį per renginį minint vienerių metų Rusijos pradėto karo metines sakė Didžiosios Britanijos ambasadorius Simonas Manley.
Susitikimas, turintis trukti net šešias savaites, bus pirmasis, kuriam pirmininkaus naujasis JT teisių vadovas Volkeris Turkas. Pirmąją dieną kalbą sakys ir JT vadovas Antonio Guterresas. Per keturias dienas kalbas taryboje virtualiai arba asmeniškai pasakys beveik 150 ministrų ir valstybių bei vyriausybių vadovų. Tarp jų bus aukščiausio lygio JAV, Kinijos, Ukrainos ir Irano diplomatai.
Maskva siunčia užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą, jis ketvirtadienį asmeniškai kreipsis į tarybą. Nepaisant nevyriausybinių organizacijų raginimų, stebėtojai nesitiki, kad dalyviai išeitų iš salės, kaip pernai padarė daugelis diplomatų, kai vaizdo įrašu buvo rodoma Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalba.
Vis dėlto kai kurie diplomatai leido suprasti, jog gali būti imtasi kitų priemonių savo nepritarimui pareikšti. „Manome, kad Rusija nenusipelnė būti salėje“, – žurnalistams sakė Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko.
Į tarybos darbotvarkę įtraukta ir daug kitų neatidėliotinų žmogaus teisių problemų, tarp jų Irane, Afganistane, Mianmare, Sirijoje ir Izraelyje. Dėl rezoliucijų bus balsuojama paskutinėmis balandžio 4-ąją turinčios pasibaigti sesijos dienomis.
Viena svarbiausių rezoliucijų bus pratęsti nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios, aukšto lygio tyrimą. Vadinamoji Tyrimo komisija, jau nustačiusi, kad Rusija Ukrainoje vykdo „plataus masto“ karo nusikaltimus, išsamią ataskaitą tarybai turi pateikti kovo pabaigoje.
Komisija turi „tęsti savo darbą, kuris yra nepaprastai svarbus atskaitomybės ir teisingumo principams“, penktadienį žurnalistams sakė ambasadorė J. Filipenko. Jos teigimu, Ukraina siekia ne tik pratęsti, bet ir sustiprinti komisijos mandatą.
Vis dėlto nerimaujama, kad dar labiau sugriežtinus rezoliucijos tekstą gali būti prarasta 47 narių tarybos balsų, o tai pasiųstų signalą, kad taryboje nėra vienybės prieštaraujant Rusijos veiksmams. Pernai už komisijos sukūrimą balsavo 32 tarybos nariai, prieš balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja, o 13 šalių susilaikė.