Ketvirtadienį ryte kalbėdama Londone surengtoje spaudos konferencijoje, Stella Assange pasakė, kad jos sutuoktinis į JAV išskraidintas gali būti jau „po keleto dienų“.
J. Assange‘as Belmaršo kalėjime Londono pietrytinėje dalyje laiką leidžia nuo tada, kai 2019 m. buvo paimtas iš Ekvadoro ambasados, kurioje jam buvo suteiktas politinis prieglobstis, kad nebūtų išduotas Vašingtonui, kuris jį kaltina šnipinėjimu.
S. Assange, kuri su savo sutuoktiniu susipažino dirbdama jo advokatų komandoje, sakė: „Padėtis yra labai rimta. Jau po keleto dienų jis gali atsidurti lėktuve“.
„Jo sveikata – tiek psichinė, tiek fizinė – prastėja. Sulig kiekviena kalėjime praleista diena jo gyvybei kyla pavojus, o jei bus išduotas, jis mirs.
Tačiau esmė ne tame, kad jis gali būti išduotas. Julianui apskritai ne vieta kalėjime.“
Spaudos konferencija buvo surengta iki vasario 20 ir 21 dienomis įvyksiančio aukščiausiojo teismo posėdžio, kuriame bus svarstoma galutinė 52-erių metų J. Assange‘o apeliacija.
Jo rėmėjų teigimu, išdavus šį Australijos pilietybę turintį vyriškį, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
S. Assange sakė, kad jo byla yra „politiškai motyvuota“ ir pažeidžia JK ir JAV ekstradicijos susitarimą, pagal kurį draudžiamą išduoti asmenis dėl politinių priežasčių.
Ji sakė, kad JK valdžia būtų atmetusi „įtartiną prašymą išduoti“ jos vyrą, jei jį būtų gavusi iš kurios nors kitos šalies nei JAV, pridurdama, kad išmoko šios bylos atžvilgiu „nenusiteikti optimistiškai“.
Pora turi du vaikus, o 2022 m. kovą susituokė Belmarše.
S. Assange spaudos konferencijos metu apsiverkė ir kalbėjo, kad jos vyras kalėjime yra „izoliuotas“ ir daugiau nei 22 valandas per dieną praleidžia vienutėje.
„Man labai neramu dėl to, kaip jam sekasi. Fiziškai, jis pirma laiko suseno“, – pridūrė ji.
„Julianą išdavus, jis atsidurs duobėje, jokių abejonių dėl to nekyla. Jis bus įkištas į tokią gilią duobę, kad jo niekada nebepamatysiu.“
Jo apeliaciją atmetus, S. Assange teigimu jos vyras kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą, prašydamas pritaikyti 39 taisyklę ir sustabdyti išdavimą, kol teismas išnagrinės jo bylą.
J. Assange‘o kampaniją prieš ekstradiciją remia viso pasaulio žmogaus teisių ir žurnalistų organizacijos.
Karališkojoje užsienio sąjungoje surengtoje spaudos konferencijoje vyriausiasis „WikiLeaks“ redaktorius Kristinn Hrafnsson sakė, kad ekstradicija šioje byloje būtų sukurtas precedentas, turintis „tamsių ir rimtų pasekmių spaudos laisvei visame pasaulyje“.
Islandų žurnalistas kalbėjo: „Matome, kaip vykdomas lemtingas viso pasaulio spaudos laisvės puolimas. Tai kaip liga – mus apimanti spaudą ėdanti pandemija, kuri formavosi metų metus.
Ir ta prasme Julianas Assange‘as buvo kaip ta kanarėlė anglies kasykloje.“
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ kampanijų direktorė Rebecca Vincent sakė, jog šioje byloje būta labai daug „nenaudingo triukšmo“ ir „klaidingų pažiūrų“.
Ji kalbėjo: „Julianą Assange‘ą giname dėl jo indėlio į žurnalizmą.
Mes manome, kad ši byla turės labai daug pasekmių žurnalizmo ir spaudos laisvei visame pasaulyje“.
R. Vincent teigimu, JAV šnipinėjimo įstatyme nėra numatyta „viešojo intereso gynyba“ ir todėl jis gali būti taikomas „bet kam, skelbiančiam straipsnius nutekintų dokumentų pagrindu“.
J. Assange‘as JAV ieškomas dėl įtarimų sudarius suokalbį, siekiant įgyti ir atskleisti nacionalinės gynybos informaciją, po to, kai buvo nutekinta šimtai tūkstančių dokumentų apie karą Afganistane ir Irake. Jis bet kokią savo kaltę neigia.
2021 m. sausį tuometinė apylinkės teismo teisėja Vanessa Baraitser nurodė, kad jis neturėtų būti išsiųstas į JAV, nes egzistuoja reali ir „slegianti“ savižudybės riziką, tačiau visais kitais atžvilgiais priėmė jam nepalankų sprendimą.
JAV valdžia aukščiausiame teisme sėkmingai užginčijo šį sprendimą ir atvėrė duris jo ekstradicijai.
Praėjusių metų birželį Julianas Assange‘as pralaimėjo apeliacinę bylą, kurioje ginčijo teismo nuosprendį dėl galimo jo išdavimo, tačiau kitą savaitę aukščiausiame teisme bus svarstoma jo galutinė apeliacija.