D. Trumpas iki šiol pateikė nedaug konkrečių detalių apie savo planus, tačiau viešuose pareiškimuose ir interviu jis bei jo šalininkai, tarp kurių ir Stephenas Milleris, griežtos D. Trumpo imigracijos darbotvarkės architektas bei įtakingas patarėjas, išdėstė viziją, kuri sutampa su planais, nurodytais „Projekte 2025“. Tai daugiau kaip 900 puslapių prezidento pareigų perėmimo planas, kuriam vadovauja dešinysis fondas „Heritage Foundation“.
Strategija, kaip ją apibūdino D. Trumpas, gali apimti ypatingą JAV kariuomenės panaudojimą imigracijos vykdymui ir sienų apsaugai bei 18 amžiaus karo meto įgaliojimų taikymą, rašo „The Guardian“.
Respublikonas savo masinio deportavimo planą palygino su 1954 metais prezidento Dwighto D. Eisenhowerio vykdyta kampanija. Tąkart šimtai tūkstančių meksikiečių kilmės žmonių, įskaitant kai kuriuos JAV piliečius, buvo sulaikyti ir deportuoti. Imigracijos ekspertai teigia, kad D. Trumpo užmojai yra daug drakoniškesni.
Siekdamas grįžti į Baltuosius rūmus, D. Trumpas leidiniui „Time“ kalbėjo galintis išsiųsti iš JAV „gal net 20 milijonų“ žmonių, nors dažnai išrinktasis prezidentas neskiria neteisėtai šalyje esančių ir teisėtai gyvenančių asmenų.
Jis dažnai vadina JAV ir Meksikos sieną kertančius asmenis vertina kaip „invaziją“, įskaitant prieglobsčio prašančius nuo priespaudos, karo, gaujų smurto, smurto šeimoje ar klimato krizės nulemto skurdo. JAV D. Trumpas vadina „okupuota šalimi“ ir klaidingai kaltina migrantus dėl nusikalstamumo bei ekonominių sunkumų.
2022 metais JAV gyveno 11 milijonų dokumentų neturinčių imigrantų, kurių didžioji dauguma šalyje yra jau daugiau kaip dešimtmetį. „Reuters“ skelbia, jog kai kurių analitikų teigimu, imigrantų skaičius per pastaruosius dvejus metus galėjo išaugti iki 13–14 milijonų. Tie, kuriems suteikta laikina apsauga, negali būti deportuojami iš karto, be to, daugelis jų gyvena „prieglobsčio“ valstijose, kurios riboja bendradarbiavimą su federaline imigracijos tarnyba.
Vis dėlto, kaip teigia „The Guardian“, šimtai tūkstančių imigrantų, kuriems suteiktas leidimas laikinai gyventi ir dirbti JAV dėl humanitarinių priežasčių, taip pat yra pažeidžiami ir jų statusas gali būti panaikintas.
D. Trumpas taip pat yra sakęs, kad siekdamas paspartinti deportaciją galėtų remtis archajišku 1798 metų Užsienio priešų įstatymu, pagal kurį leidžiama skubiai deportuoti JAV pilietybės neturinčius asmenis iš užsienio šalies, su kuria JAV kariauja. Savo samprotavimuose D. Trumpas teigė, jog tokį įstatymą panaudotų „siekdamas nukreipti ir išardyti kiekvieną migrantų nusikaltėlių tinklą, veikiantį Amerikos teritorijoje“. Vis dėlto neaišku, ar Aukščiausiasis Teismas leistų prezidentui taip taikyti šį įstatymą.
D. Trumpo planuose taip pat numatyta statyti milžiniškas sulaikymo stovyklas. S. Milleris anksčiau pareiškė, kad tokios stovyklos būtų „didesnės nei bet kuris iki šiol mūsų vykdytas nacionalinės infrastruktūros projektas“.
Be deportacijos, išrinktasis prezidentas pažadėjo „stabdyti“ kiekvieną prezidento Joe Bideno „atvirų sienų“ sprendimą. Jis sako, kad vėl įvestų politiką, pagal kurią prieglobsčio JAV prašantys asmenys turi likti Meksikoje, kol bus nagrinėjami jų prašymai, ir vėl pasinaudotų nepaprastosios padėties sveikatos apsaugos įgaliojimais, kurie leidžia JAV pareigūnams pasienyje nepriimti prieglobsčio prašytojų.
„Reuters“ pateiktais duomenimis, daugiausia dokumentų neturinčių imigrantų gyvena Kalifornijos ir Teksaso valstijose. Beveik pusė 2022 metais nelegaliai į JAV atvykusių asmenų – kone 5 milijonai – atvyko iš Meksikos. Kitos pagrindinės atvykėlių šalys – Gvatemala, Salvadoras, Hondūras.
Gali išskirti milijonus šeimų
Dalis teisės JAV gyventi neturinčių imigrantų yra susituokę su Amerikos piliečiais ar teisę ten gyventi turinčiais asmenimis. Be to, dažnai jų vaikai taip pat yra įgiję teisę gyventi JAV, nes gimė šioje šalyje.
Kaip skelbia „The Guardian“, staigus didelio masto deportavimas išardytų šeimas – tiek JAV piliečių, tiek pilietybės neturinčių – giliai įsišaknijusias savo bendruomenėse. „Pew Research Center“ duomenimis, 4,4 milijono vaikų, kurie yra JAV piliečiai, gyvena su tėvais, neturinčiais dokumentų.
„Mūsų bendruomenėje daug žmonių gyvena mišriose šeimose, todėl masinės deportacijos kelia tiesioginę grėsmę, – sakė Lindsay Toczylowski, Los Andžele įsikūrusios advokatų kontoros vadovė. – D. Trumpo administracija praeityje rodė nepagarbą imigrantų vaikams, todėl reikės, kad organizatoriai dirbtų su teisininkais, bendradarbiautų su bendruomenėmis, ir mes ketiname mesti jam iššūkį teismuose.“
Imigracijos teisių gynimo grupė FWD.us prognozuoja, kad iki 2025 metų sausio JAV gali būti 14,5 milijonai imigrantų, neturinčių teisinio statuso arba turinčių laikiną apsaugą, praneša „Reuters“. Iš jų 10,1 milijono gyvena kartu su JAV piliečiu arba nuolatiniu gyventoju, t. y. vadinamajame mišraus statuso namų ūkyje. Šie skaičiai rodo, kad plataus masto deportacija greičiausiai išskirtų šeimas ir galėtų paveikti milijonus JAV piliečių bei nuolatinių gyventojų.
Remiantis FWD.us atlikta vyriausybės duomenų analize, mažiausiai 5,1 milijono JAV piliečių vaikų gyvena su tėvais imigrantais, kurie neturi teisinio statuso. Taigi, šioms šeimoms gali tekti kartu persikelti į kitą šalį arba išsiskirti.
JAV imigracijos institucijos, siekdamos deportuoti dokumentų neturinčius imigrantus, atnaujins prieštaringai vertinamą šeimų su vaikais uždarymo į sulaikymo centrus politiką, pareiškė būsimasis D. Trumpo administracijos pasienio reikalų patikėtinis Tomas Homanas, praneša „The Guardian“.
T. Homanas laikomas plačiai smerkiamos šeimų atskyrimo politikos, kuri buvo taikoma dokumentų neturintiems imigrantams per pirmąją D. Trumpo administraciją, „architektu“. Jis taip pat sakė, kad pareigūnai nedvejodami deportuos tėvus, kurių vaikai yra Amerikos piliečiai, nes gimė JAV.
Tėvams būtų palikta teisė nuspręsti, ar jie nori išvykti iš šalies kaip šeima, ar palikti savo vaikus JAV, taip išskiriant šeimas.
„Problema yra tokia, – interviu laikraščiui „Washington Post“ sakė T. Homanas. – Jūs žinojote, kad esate šalyje nelegaliai, ir nusprendėte susilaukti vaiko. Taigi jūs pastatėte savo šeimą į tokią padėtį.“
Imigrantų ir pabėgėlių teisių gynėjai primena, kad 2018-aisiais Tenesio valstijoje Moristaune per reidą darbo vietose sulaikius dokumentų neturinčius tėvus, iš mokyklos grįžę vaikai rado tuščius namus. Kitą dieną, pasklidus baimei ir sumaiščiai, buvo paskelbta, jog mokykloje nėra daugiau kaip 500 mokinių.
T. Homanas taip pat teigė, kad Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnai tėvus su vaikais laikys minkštose palapinių konstrukcijose, panašiose į tas, kurios naudojamos imigracijos antplūdžiams tvarkyti prie JAV pietinės sienos.
„Turėsime pastatyti šeimoms skirtas patalpas, – sakė T. Homanas. – Kiek lovų mums reikės, priklausys nuo to, ką parodys duomenys.“
J. Bideno administracija 2021 m. nutraukė šeimų sulaikymą, uždarydama tris maždaug 3 tūkst. lovų turinčias įstaigas, kurias valdė ICE. Uždarymas įvyko po imigracijos gynėjų ir pediatrų, kurie įspėjo, kad tokios sąlygos kenkia vaikams, kritikos.
T. Homano pažadas atgaivinti šią programą kol kas yra aiškiausias signalas, kaip jis ketina įgyvendinti išrinktojo prezidento pažadą deportuoti milijonus dokumentų neturinčių imigrantų.
Jis sakė, kad D. Trumpo administracijos politika bus deportuoti šeimas kartu, tačiau pripažino, kad vyriausybė neturi teisinių įgaliojimų deportuoti JAV gimusius vaikus – taigi atsakomybė dėl šeimos išskaidymo tenka imigrantų tėvams.
Per pirmąjį D. Trumpo prezidentavimo laikotarpį, T. Homanas, kuris vadovavo ICE, buvo įvertintas kaip atskiros „nulinės tolerancijos“ politikos migrantų atžvilgiu „varomoji jėga“. Tuomet kertant pietinę JAV sieną nuo tėvų buvo atskirti 4 tūkst. vaikų.
2023 metais Kalifornijos teisėjas patvirtino teisminį susitarimą, pagal kurį imigracijos pareigūnams ateinančius aštuonerius metus bus draudžiama atnaujinti pirmosios D. Trumpo administracijos vykdytą vadinamąją nulinės tolerancijos politiką, pagal kurią šeimos iš karto atskiriamos pasienyje.
Advokatai įspėjo, kad siekdamas „apsaugoti sieną“ D. Trumpas greičiausiai įvykdys savo pažadą atkurti daugelį prieštaringai vertinamų imigracijos programų, pavyzdžiui, politiką, vadinamą „Pasilikti Meksikoje“, kurią nutraukė J. Bidenas. Pagal šią programą prieglobsčio JAV prašantys asmenys buvo priversti laukti Meksikoje, kol bus išnagrinėti jų prašymai. Nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų birželio 74 tūkst. prieglobsčio prašytojų buvo išsiųsti atgal į Meksiką, kur jiems gresia pagrobimai, išprievartavimai ir seksualinis smurtas.
Taikosi ir į užaugusius Amerikoje
D. Trumpo viceprezidentas J. D. Vance’as prieš rinkimus pasiūlė „nuoseklų požiūrį“, kaip reikėtų vykdyti deportaciją. Jo teigimu, pradedant nuo nusikaltimus padariusių asmenų, vėliau būtų įtraukiami visi dokumentų neturintys imigrantai. Net tie, kurie turi teisėtą, bet laikiną statusą, skirtą žmonėms, bėgantiems nuo karo, smurto ir kitų krizių savo šalyse.
Kaip skelbia „The Guardian“, dėl šios 2012 metais vykdytos Baracko Obamos politikos, Kongresui nepriėmus visapusiškos imigracijos reformos, deportacijos išvengė maždaug 825 tūkst. asmenų, kurie anksčiau buvo atvežti į Ameriką kaip vaikai.
Rinkimų kampanijos metu J. D. Vance’as atsakė į klausimą, ar būsimoji administracija deportuos vadinamuosius „svajotojus“ – jaunus suaugusiuosius, kurie į JAV atvyko būdami vaikai. Šimtus tūkstančių tokių asmenų šiuo metu nuo deportacijos saugo speciali programa, kurią D. Trumpas bandė nutraukti per savo pirmąją kadenciją.
„Mes taip pat turime deportuoti žmones, ne tik blogus žmones, kurie atvyko į mūsų šalį, bet ir žmones, kurie, atvykę į šią šalį, pažeidė įstatymus, – žurnalistams spalį sakė J. D. Vance’as. – Turime būti pasiruošę juos deportuoti.“
Be to, remiantis Niujorko migracijos studijų centro ataskaita, 2022 metais apie 54 proc. imigrantų JAV nelegaliai gyveno daugiau nei 10 metų. Maždaug 25 proc. jų šalyje gyveno mažiau nei penkerius metus, informuoja „Reuters“.
D. Trumpas taip pat pažadėjo panaikinti teisę į pilietybę, pagal kurią JAV gimę žmonės laikomi piliečiais. Tai atimtų teises iš tų, kurie gimė šalyje dokumentų neturintiems tėvams, nors ši apsauga yra įtvirtinta Konstitucijoje, rašo „Sky News“.
Istorija gali pasikartoti: universitetai perspėja studentus
Prieš D. Trumpo inauguraciją, kuri vyks sausio 20 dieną, daugelyje JAV koledžų miestelių tvyro baimė ir netikrumas, o kai kurios mokyklos pataria užsienio studentams anksčiau grįžti iš žiemos atostogų, skelbia CNN. mat išrinktasis prezidentas žada dar vieną kelionių draudimą, panašų į tą, dėl kurio studentai užsienyje buvo įstrigę pirmosios D. Trumpo kadencijos pradžioje.
Šalyje, kurioje 2023–2024 mokslo metais į JAV koledžus ir universitetus įstojo daugiau kaip 1,1 milijono užsienio studentų, buvęs prezidentas, grįžęs į Baltuosius rūmus, pažadėjo vykdyti griežtesnę imigracijos politiką, įskaitant ankstesnio draudimo keliauti žmonėms iš daugiausia musulmoniškų šalių išplėtimą ir „radikalių antiamerikietiškų ir antisemitinių pažiūrų užsieniečių“ studentų vizų panaikinimą.
Užsienio studentai paprastai turi specialias vizas, kurios leidžia jiems studijuoti JAV, tačiau nesuteikia teisėto gyvenimo šalyje.
Praėjusiais mokslo metais Niujorko universitete studijavo daugiausiai užsienio studentų JAV – daugiau nei 27 tūkst.
Studentai nuo Niujorko iki Kalifornijos ne tik ruošėsi laikyti egzaminus prieš žiemos atostogas, bet ir rengėsi galimiems gyvenimo sutrikimams bei galimybei nebaigti studijų. Kai kurie universitetai ragino studentus atidėti arba sutrumpinti kelionių už JAV ribų planus prieš D. Trumpo inauguraciją.
Kornelio universiteto Globalaus mokymosi biuras patarė studentams, vykstantiems į užsienį, grįžti iki sausio 21 dienos.
„Tikėtina, kad kelionių draudimas įsigalios netrukus po inauguracijos, – įspėjo universitetas studentus praėjusio mėnesio pabaigoje. – Tikėtina, kad draudimas apims šalių, į kurias taikosi pirmoji D. Trumpo administracija, piliečius: Kirgizija, Nigerija, Mianmaras, Sudanas, Tanzanija, Iranas, Kuvuham Šiaurės Korėja, Sirija, Venesuela, Jemenas ir Somalis. Šis sąrašas gali būti papildytas naujomis šalimis, visų pirma Kinija ir Indija.“
Pietų Kalifornijos universiteto, kuriame praėjusiais mokslo metais studijavo daugiau nei 17 tūkst. užsienio studentų, administratoriai elektroniniame laiške ragino užsienio studentus atvykti į JAV likus savaitei iki D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, teigdami, kad „gali būti išleistas vienas ar daugiau vykdomųjų įsakų, turinčių įtakos kelionėms... ir vizų tvarkymui“.
Deportacijos kaina ir pasekmės
Amerikos imigracijos tarybos duomenimis, milijonas deportacijų per metus gali kainuoti 967,9 mlrd. dolerių federalinių išlaidų per dešimtmetį. Tam reikėtų Kongreso pritarimo. Imigracijos ekspertai pripažįsta, kad D. Trumpo sumanymui įgyvendinti reikės didelės infrastruktūros, įskaitant naujas sulaikymo stovyklas.
D. Trumpas dar lapkritį D. Trumpas „NBC News“ pareiškė, kad šiam pažadui įgyvendinti nėra numatyta galutinė kaina.
„Tai ne kainos klausimas. Iš tikrųjų mes neturime kito pasirinkimo. Kai žmonės žudė ir buvo žudomi, kai narkotikų baronai sugriovė šalis, o dabar jie grįš į tas šalis, nes čia nepasiliks. Nėra jokios kainos“, – sakė D. Trumpas.
Ekonominės pasekmės taip pat gali būti skaudžios, rašo „The Guardian“. Ekspertai teigia, kad dėl tokių masinių deportacijų, kokias siūlo D. Trumpas, gali paaštrėti darbo jėgos trūkumas ir padidėti infliacija, rašo „The Guardian“. Amerikos imigracijos tarybos ataskaitoje skaičiuojama, jog šis D. Trumpo planas sumažintų šalies bendrąjį vidaus produktą 4,2–6,8 proc. – tokiu lygiu, kokio nebuvo nuo Didžiosios recesijos laikų. Taip pat sumažėtų mokesčių surinkimas. 2022 metais dokumentų neturintys imigrantai sumokėjo beveik 100 mlrd. dolerių federalinių, valstijų ir vietos mokesčių.
„Pew Research Center“ duomenimis, 2022 metais apie 8,3 milijono darbuotojų JAV buvo nelegalūs imigrantai, t. y. maždaug 5 proc. visos darbo jėgos. Jie prisideda prie ekonomikos kurdami prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, automobilių, maisto ir kirpimo, paklausą. Atlikę daugiau kaip 450 tūkst. deportacijų 2008-2013 metais poveikio darbo rinkai tyrimą, tyrėjai nustatė, kad tai nepagerino bendros JAV gimusių darbuotojų užimtumo dalies ir darbo užmokesčio. Veikiau juos sumažino, ypač žemos kvalifikacijos amerikiečių.
Dokumentų neturintys asmenys dažnai užima mažai apmokamus darbus, kurių vietiniai darbuotojai nenori, ypač tokiose pramonės šakose kaip statyba, žemės ūkis, slauga ir aptarnavimas.
Ūkininkų grupės ragino D. Trumpą apsaugoti jų darbuotojus nuo žadėto masinio deportavimo, nes jų išsiuntimas sutrikdytų JAV maisto tiekimo grandinę, skelbia „Reuters“. Analitiniai centrai ir JAV vyriausybė skirtingai vertina nelegaliai JAV gyvenančių žemės ūkio darbuotojų skaičių. Niujorko migracijos studijų centras nustatė, kad 2022 m. jų iš viso buvo 283 tūkst., iš jų maždaug pusė – Kalifornijoje. JAV vyriausybės vertinimais, visoje šalyje tokių žemės ūkyje dirbančių atvykėlių gali būti daugiau nei milijonas.
