46-erių buvusi Europos Audito Rūmų narė, prižiūrėjusi ES finansus, poste keičia Toomą Hendriką Ilvesą, kuris Estijos prezidentu buvo nuo 2006-ųjų.
Estijos prezidente K. Kaljulaid parlamentas „Riigikogu“ išrinko spalio 3 dieną – už ją balsavo 81 iš 101 deputato.
Verslo vadybos magistro laipsnį turinti biologė perima gana simbolinį šalies vadovės postą, NATO ir euro zonos narei Estijai ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungai nuo kitų metų liepos.
Pagrindinis rūpestis – šalies saugumas
„Mūsų pagrindinis rūpestis visada bus saugumas“, – sakė 46 metų K.Kaljulaid parlamentui, regione augant susirūpinimui dėl agresyvių Rusijos veiksmų.
„Daugelis procesų, kurie, švelniai tariant, kelia mums nerimą, vyksta mūsų artimoje kaimynystėje“, – tęsė ji.
Estijos susierzinimą sukėlė šį savaitgalį branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander“ dislokavimas netoliese esančiame Rusijai priklausiančiame Karaliaučiaus krašte.
NATO priklausančios Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva ypač savo saugumu susirūpino po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.
Estijos prezidente K. Kaljulaid parlamentas „Riigikogu“ išrinko spalio 3 dieną, po mėnesį trukusios politinės aklavietės, per kurią nė vienam iš ankstesnių kandidatų nepavyko užsitikrinti reikiamos paramos.
1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos prezidentą renka parlamentas arba rinkikų kolegija.
Ekonomikos konservatorė
K. Kaljulaid prezidento postą perėmė iš Toomo Hendriko Ilveso, kuris garsėjo aštriu liežuviu bei meile peteliškėms, ir tapo ketvirtąja Estijos prezidente po Estijos nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.
K.Kaljulaid yra daug metų dirbusi Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą, todėl, matyt, jai turėtų gerai sektis finansiškai konservatyvioje savo šalyje.
Estijos skolos lygiui sudarant maždaug 10 proc. BVP, Talinas seniai ragina kitas euro zonos šalis laikytis griežtos fiskalinės politikos.
1968 metais Tartu gimusi K. Kaljulaid 1992-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais,
K. Kaljulaid, kuri yra keturių vaikų motina ir net senelė, save vadina ekonomikos konservatore su ryškiais liberalės požymiais socialiniuose klausimuose.
Estijos prezidentas, kuris tvirtina parlamento priimtus įstatymus, yra renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus iš eilės.
V. Putinas pasveikino ir išreiškė viltį
Pasveikinęs Kersti Kaljulaid, pradėjusią Estijos prezidentės pareigas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vylėsi, kad abiejų šalių santykiai gerės.
„V. Putinas pasveikino prezidente inauguruotą K. Kaljulaid ir išreiškė viltį, kad jos veikla paskatins Rusijos ir Estijos santykių plėtrą geros kaimynystės ir abipusės pagarbos dvasia“, – sakoma pranešime Rusijos ambasados Estijoje oficialioje feisbuko paskyroje.