Kaip rodo portalo „Politico“ dispozicijon patekę dokumentai, Baltarusija tiekė pažangius ginklus didžiausiam Armėnijos priešui, nors abi šalys turėtų elgtis kaip sąjungininkės, priklausančios Rusijos vadovaujamam tarptautiniam gynybos paktui.
Po tariamame Maskvos prieglobstyje praleistų dešimtmečių Armėnija, atrodo, ketina atsigręžti į Vakarus ir savo saugumą vis dažniau sieja su Europa bei NATO.
Armėnija įsitraukė į aršų konfliktą su Azerbaidžanu, įsiplieskusį Pietų Kaukazo regione, strateginėje Azijos ir Europos sandūros vietoje, ir dažnai peraugusį į plataus masto karą.
Į Rusijai lojalios Baltarusijos sprendimą tiekti pažangią karinę techniką Azerbaidžanui 2018–2022 metų laikotarpiu ir taip suteikti jam pranašumą per nesibaigiančius susirėmimus Armėnija turėtų reaguoti kaip į skaudžią išdavystę.
Ir Baltarusija, ir Armėnija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO) – 2002 metais suformuotam Maskvos vadovaujamam postsovietiniam kariniam aljansui. Teoriškai jo narės turėtų ginti viena kitą užpuolimo atveju. Minėtina, kad Azerbaidžanas iš KSSO ištakomis laikomo bloko pasitraukė dar 1999 metais.
Trečiadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad jo vyriausybė ketina pradėti pasitraukimo iš bloko procesą, ir nurodė, kad bloko narės nevykdo sutartinių įsipareigojimų, be to, drauge su Azerbaidžanu planuoja karą prieš jo šalį.
Peržvelgus visą šūsnį nutekintų laiškų, diplomatinių notų, pardavimo sąskaitų ir eksporto dokumentų tampa aišku, kad Baltarusija aktyviai padėjo Azerbaidžano pajėgoms 2018–2022 metų laikotarpiu, kai Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas buvo pasiekęs įtampos piką. Kalbant apie Baltarusijos suteiktą pagalbą, galima paminėti senų artilerijos pabūklų modernizavimą ir naujos įrangos, priskiriamos elektroninės kovos priemonėms bei dronų sistemoms, tiekimą.
Kaip rašo „Politico“, tarp dokumentų yra raštų, kuriuos Baltarusijos valstybinės ginklų eksporto agentūros perdavė karinės pramonės įmonėms, užsakydamos Azerbaidžanui skirtus moderniausius artilerijos taikiklius, taip pat dviejų valstybių susirašinėjimas tariantis dėl mobiliųjų priešdroninių stočių „Groza-S“ pirkimo Azerbaidžano pajėgų reikmėms.
Nei Azerbaidžano, nei Baltarusijos vyriausybės nesureagavo į užklausą pakomentuoti situaciją.
Pastaraisiais metais per Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų susirėmimus ypač plačiai naudojama artilerija ir dronai. Taip buvo ir per 2020 metais kilusį karą dėl atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono, esančio Azerbaidžano tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, bet po aršaus konflikto, kilusio po Sovietų Sąjungos griūties, kaip nepripažinta valstybė valdomo jame įsikūrusios armėnų populiacijos. Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano surengtas puolimas nutraukė faktinę regiono nepriklausomybę ir lėmė masinį 100 tūkst. gyventojų išsikėlimą.
Viename iš diplomatinių susirašinėjimų, su kuriais susipažino „Politico“, teigiama, kad Baltarusijos bendrovės vaidino aktyvų vaidmenį „atkuriant deokupuotas Azerbaidžano teritorijas bei eksportuojant baltarusiškas prekes bei paslaugas“ į šalį.
Be to, Azerbaidžano pajėgos 2022 metų rugsėjį įsiveržė į Armėnijos respubliką ir perėmė strategiškai svarbių aukštumų. Armėnija tada prašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos paramos, bet vėliau apkaltino bloką nesilaikant įsipareigojimų – organizacija viso labo pasiūlė pasiųsti delegaciją faktams nustatyti. Nuo tada Armėnijos lyderis N. Pašinianas pasirašė susitarimą plėsti Europos Sąjungos stebėjimo misiją dviejų buvusių Sovietų Sąjungos respublikos pasienyje ir pakvietė JAV pajėgas dalyvauti jungtinėse pratybose.
Jerevano regioninio demokratijos ir saugumo centro karinis analitikas Eduardas Arakelianas patvirtino, kad nutekintuose dokumentuose kalbama apie įrangą, kuria pastaruosiuose karuose naudojo Azerbaidžanas – tiek Kalnų Karabache, tiek prieš Armėnijos respubliką.
„Ši įranga buvo naudojama prieš Armėnijos pajėgas, o jos parūpino šalis, turinti būti Armėnijos sąjungininke. Oficialiai tai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos pažeidimas, tačiau praktikoje mes visi puikiai žinome, kad blokas visada labiau palaikė Azerbaidžaną“, – teigia ekspertas.
Nors teoriškai ir turėtų būti Armėnijos sąjungininkas, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą yra pavadinęs „mūsų žmogumi“ ir sakęs, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija neturėtų būti priešiškai prieš jį nusiteikusi. Savo ruožtu I. Alijevas 2022 metais yra sakęs, kad „mes Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje turime daugiau draugų nei Armėnija“.
Anot ekspertų, menkai tikėtina, kad Baltarusija – vienas iš artimiausių Maskvos sąjungininkių – veikia be Kremliaus paramos. „Akivaizdus įrodymas, kad, turint tokių draugų kaip V. Putinas, priešų nebereikia“, sako Gynybos ir demokratijos fondo ekspertė Ivana Stradner.