Šiaip Muhammadą Yunusą galima apibūdinti kaip vargiai tikėtiną neapykantos taikinį. 73 metų ekonomistas milijonams žmonių padėjo išbristi iš skurdo savo naujoviška mikrokreditų koncepcija, pelniusia jam Nobelio taikos premiją.
Jį gerbia pasaulio lyderiai, pripažįsta tarptautinė bendruomenė, o savo šalyje jis buvo tapęs nacionaliniu didvyriu. Tai dar labiau trukdo suvokti, kodėl gimtojo Bangladešo vyriausybė siekia jį sužlugdyti, rašo independent.co.uk.
Per pastaruosius kelerius metus vyriausybė nušalino jį nuo savo paties įkurto banko vadovo pareigų ir pradėjo tyrimą dėl vengimo mokėti mokesčius. Jis sulaukė ir asmeninių ministrės pirmininkės atakų. O šią savaitę Dakoje viena islamistinių organizacijų koalicija, turinti sąsajų su vyriausybe, ketina išvesti į gatves tūkstančius žmonių, kad jį pasmerktų. Kodėl žmogus, vadinamas „vargšų bankininku“, yra taip puolamas?
Nepaisant amžiaus, profesorius M. Yunusas yra energingas. Jis gyvena Bangladeše, bet kiaurus metus daug keliauja po pasaulį propaguodamas socialinį verslą ir skatindamas naudotis mikrokreditais – mažomis paskolomis tiems žmonėms, kurie neišgali gauti finansavimo iš tradicinių skolintojų.
M. Yunuso bėdos prasidėjo tuomet, kai 2007 metais per Bangladešo krizę jis trumpam, bet lemtingai įsiveržė į šalies politiką. Tuo metu šalį valdė laikinoji kariuomenės vyriausybė, o dvi besiriejančios, neproduktyvios politinės partijos, dešimtmečiais dominavusios valstybės politikoje, nerodė jokių galimo kompromiso ženklų.
Viename Bangladešo laikraštyje paskelbęs atvirą laišką, M. Yunusas, tebesimėgavęs prieš metus Nobelio taikos prizo suteiktu populiarumu, užsiminė apie galimybę įkurti savo paties politinę partiją, kuri daugiausia dėmesio skirtų kovai su giliai įsišaknijusia korupcija. Tai – su tuo sutinka net kai kurie jo bendražygiai – buvo dramatiška klaida.
Partija niekada nebuvo įkurta, o po dvejų metų nacionalinius rinkimus laimėjusi sekuliaristinė „Awami“ lyga sugrąžino į valdžią savo lyderę Sheikh Hasiną, kuri per trumpą kariuomenės valdymą buvo sulaikyta. M. Yunuso sprendimas įsikišti, kai kariuomenė buvo sulaikiusi dešimtis politinių lyderių, užrūstino Sh. Hasiną, kuri tokį Nobelio taikos premijos laureato žingsnį suprato kaip bandymą ją izoliuoti. Nepaisant tvirtinimų, jog jis tenorėjęs padėti savo tėvynei, kai ji buvo atsidūrusi bėdoje, Sh. Hasina M. Yunusui niekada neatleido.
Vėliau šiais metais eidama ministrės pirmininkės pareigas ji pradėjo kampaniją prieš profesorių ir jo „Grameen“ banką – plakančią mikrokreditų schemos širdį, kurią jis įkūrė Bangladeše ir kuriai kartu su M. Yunusu atiteko 2006 metų Nobelio taikos premija.
2010 metų gruodį Sh. Hasina apkaltino M. Yunusą, neva jis elgiasi su banku kaip su savo „asmenine nuosavybe“ ir „sunkia kraują iš vargšų“, taikydamas savo klientams pernelyg didelius įkainius. Prabėgus dar keliems mėnesiams, po kelerius metus dėtų pastangų vyriausybei galiausiai pavyko nušalinti M. Yunusą nuo šio banko vadovo pareigų - dingstimi tai padaryti tapo neva per didelis jo pensinis amžius.
Šių metų rugsėjį dėl M. Yunuso ir dar septynių jo socialinio verslo įmonių vyriausybė pradėjo tyrimą, kaltindama jį nuslėpus milijonus dolerių mokesčių. Šiuos kaltinimus M. Yunusas neigia, tačiau kampanija įsisiūbavo.
Tiesa, M. Yunusas sutinka, jog kai kurios organizacijos piktnaudžiauja mikrokreditų sistema, kad gautų pelno. Didžiausias priekaištas tokiai sistemai yra tas, kad nors ji pasiteisina smulkiu mastu, kai paskolos gavėją galima stebėti ir net apsaugoti nuo pernelyg didelio įsiskolinimo, panaudojus tą patį modelį stambesniu mastu, jis gali tapti pražūtingas.
„Mikrokreditai skirti tam, kad padidintų pajamas, o ne skolos naštą“, - sakė M. Yunusas.
„Kai kurios organizacijos teikia mikrokreditus kaip vartojimo paskolas. Jos piktnaudžiauja šia koncepcija ir didina skolos naštą“, - teigė jis.