Iš pradžių šiek tiek informacijos apie Airijos sieną
Ilgą laiką valdoma Jungtinės Karalystės, Airija 1922 metais buvo padalinta į du autonominius regionus: katalikų dominuojamą pietinę dalį ir daugiausia protestantų apgyventą šiaurinę dalį. Pietinė jos dalis paskelbė nepriklausomybę, o šiaurinė grįžo į Sąjungą su Didžiąja Britanija. Siena tarp Šiaurės Airijos ir likusios Airijos tapo valstybės siena. Ilgus dešimtmečius muitinės pareigūnai patruliavo naujajame pasienyje, kad užkirstų kelią kontrabandininkams. Vėliau prie pasienio kontrolės punktų ir stebėjimo bokštų buvo sutelktos karių pajėgos, nes regione kilo neramumų ir smurto protrūkių.
Šiandieninis pasienis beveik nematomas. Smurto išpuoliai liovėsi 1998 metais, kai referendumu buvo priimtas Taikos susitarimas dėl Šiaurės Airijos konflikto sprendimo ir tas faktas, kad tiek Airija, tiek Jungtinė Karalystė yra Europos bendrosios rinkos narės reiškė, kad nebėra didelio patikrinimo punktų prie sienos poreikio. Lankytojai dažnai suvokia perėję į šiaurę tik išvydę plevėsuojant Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vėliavą ar bordiūrinius akmenis, nudažytus raudonai, baltai ir mėlynai.
Bet kaip su tuo susijęs „Brexit“?
Dabar Airijos šiaurė ir pietūs kiek primena dvi besiribojančias Jungtinių Valstijų valstijas. Pavyzdžiui, Ohajo ir Pensilvanijos. Kai Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą, šie santykiai labiau primins santykius tarp JAV ir Kanados. Tad, teoriškai, patikrinimo punktai, patruliai ir kameros po „Brexit“ turėtų grįžti.
Kokia problema?
Pasienio kontrolės nebuvimas yra stiprus regiono taikos proceso, nutraukusio smurtą tarp nacionalistų, kovojančių už vieningą Airiją, ir lojalistų, ginančių Šiaurės Airijos vietą Jungtinėje Karalystėje, simbolis. Grįžimas prie patikrinimo punktų kelia riziką pažadinti ankstesnę neapykantą ir pakurstyti naujus išpuolius.
Verslas taip pat nukentės
Airijos sala daugeliu atžvilgių funkcionuoja kaip viena integruota ekonomika, su išilgai teritorijos veikiančiomis tiekimo grandinėmis. Pavyzdžiui, garsusis „Guinness“ alus, geriausiai reprezentuojantis Airijos eksportą. Didžiosios Britanijos alkoholinių gėrimų gamybos milžinė „Diageo“ gamina stiprų porterį Dubline ir „sidabrinėmis kulkomis“ vadinamais konteineriais gabena alų 145 km į šiaurę, į Belfastą. Ten jis supilstomas į butelius ir skardines ir atgal gabenamas į pietus. Jeigu šiandien visa operacija vyksta sklandžiai ir nevaržomai, vadinamoji „kieta“ siena kiekvieną pasienį kertantį sunkvežimį gali užlaikyti nuo 30 minučių iki vienos valandos.
Tad koks sprendimas?
Abi pusės sutiko, kad saloje po „Brexit“ negali atsirasti naujos sienos. Tačiau Junginė Karalystė taip pat nori išvengti sienos tarp Šiaurės Airijos ir pagrindinės Britanijos teritorijos. Vienokia ar kitokia siena kažkur vis dėlto turės būti, nes Jungtinė Karalystė traukiasi iš bendrosios rinkos.
Europos Sąjunga turi planą, – ji siūlo vadinamąsias „apsidraudžiamąsias priemones“ (backstop). ES siekia, kad saugumo sumetimais minėtos „apsidraudžiamosios priemonės“ būtų įtrauktos į išstojimo sutartį, kurios galiotų, kol nebus rastas kitas sprendimas. Tokiu atveju Šiaurės Airija po pereinamojo laikotarpio liktų ES Muitų sąjungoje ir perimtų didelę dalį vidaus rinkos taisyklių, tuomet nereikėtų jokios sienos. Pavyzdžiui, maisto standartai atitiktų tuos, kurie galioja Airijoje, net jeigu britų vyriausybė nuspręstų iš esmės pakoreguoti šiuos standartus kitose Jungtinės Karalystės dalyse.
Ir viskas?
Ne. Europos Sąjunga nenori, kad Šiaurės Airija naudotųsi neteisėtomis „galinėmis durelėmis“, per kurias į bendrą rinką patektų standartų neatitinkančios prekės. Po „Brexit“ Jungtinės Karalystės rinkos gali būti atvertos tokiam maistui kaip chloru apdorota vištiena ir genetiškai modifikuotos kultūros, kurie yra draudžiami Europos Sąjungoje. Todėl patikrinimai bus būtini britų uostuose, siekiant užtikrinti, kad tokie produktai nebus įvežami į Šiaurės Airiją, o iš ten transportuojami į pietus ir į bendrąją rinką. Britai į tokius samprotavimus sureagavo audringai.
Kodėl taip pyksta britai?
Jungtinė Karalystė teigia, kad ES siekia aneksuoti Šiaurės Airiją, kai kurie net murma, jog Airijos vyriausybė nori slapta suvienyti salą. Ir net jeigu britų premjerei Theresai May patiktų minėtas planas, jos politinis silpnumas situaciją apsunkina. Ją remia Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), kuri Belfastą regi kaip išskirtinai britišką. Ji grasinasi vetuoti bet kokį susitarimą, kuris reikštų kliūtis santykiuose su žemynine dalimi.
Vadinasi, judame „Brexit“ be susitarimo link?
Europos Sąjunga nepalaimins „skyrybų“ su Jungtine Karalyste susitarimo, jeigu nebus išspręstas sienos tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos klausimas. Todėl neatmetama galimybė, kad Jungtinė Karalystė ištrūks iš bloko be susitarimo. Praktiškai tai galėtų reikšti tarifus prekėms, prekiaujamoms tarp ES ir JK, didžiules eiles uostuose, į reisus neišleidžiamus lėktuvus, galbūt net maisto produktų bei medikamentų trūkumą Jungtinėje Karalystėje.
Skamba gan apokaliptiškai
Taip, ir tai viena iš priežasčių, kodėl taip greičiausiai nenutiks. Abi pusės iš lėto juda kompromiso link ir dauguma tikisi, kad tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės bus pasiektas susitarimas. Verta prisiminti, kad Airija to nori turbūt daugiau nei kas kitas. Nepasiekus susitarimo greičiausia sugrįžtų pasienio kontrolė tarp šiaurinės ir pietinės dalių, o plataus masto prekyba, plėtojama nuo rytų iki vakarų tarp Airijos ir Britanijos, būtų smarkiai apsunkinta tarifais ir vilkinimais.
Tad gal neverta nerimauti?
Neskubėkit. Nors Theresa May nori, kad susitarimas būtų pasiektas, ji susiduria su dideliu iššūkiu – bet kokiam susitarimui turi pritarti šalies parlamentas. Ji neturi daugumos Vestminsterio rūmuose, ir kad ir kur ji pasisuktų, jai ant kulnų lipa opozicija. Ji tik viliasi, kad pakankama dalis įstatymų leidėjų įžvelgs tą prarają ir chaosą, kokį gali sukelti scenarijus be susitarimo, ir parems jos planą.
Baigiamasis klausimas: ar visa tai veda suvienytos Airijos link?
Praėjus kelioms valandoms po „Brexit“ referendumo, buvęs Airijos respublikonų armijos (IRA) vadas Martinas McGuinnessas sakė, kad šis referendumas paskatino idėją surengti plebiscitą dėl suvienytos Arijos. Bet tam, kad tai nutiktų, Britanija turi įvertinti, ar Šiaurės Airija tikrai pasirinktų susijungimo scenarijų. Nors apklausos rodo, kad idėjos palaikymas iš lėto stiprėja, kol kas nejuntamas stulbinantis tokio posūkio poreikis. Be to, Londonas ar Dublinas taip pat atrodo menkai suinteresuoti referendumo idėja, nes abi pusės baiminasi, kad jis gali sukelti pavojų trapiai taikai regione.