„Aeroflot“ oro linijų lėktuvas „Sukhoi Superjet 100“ (SSJ 100) grįžo į oro uostą maždaug praėjus 30 minučių nuo pakilimo trenkus žaibui, tada buvo priverstas nusileisti avariniu būdu, stipriai trenkdamasis į nusileidimo taką, ir galiausiai užsiliepsnojo.
„SSJ 100“ yra vienintelis keleivinis lėktuvas, sukurtas Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kuris ir šiandien naudojamas komerciniais tikslais. Lėktuvas, pastaraisiais metais susidūręs su rimtomis techninėmis problemomis, yra pagrindinis Vladimiro Putino eros projektas, bandymas maksimaliai panaudoti naikintuvų gamintojos „Sukhoj“ patirtį siekiant susigrąžinti sovietinės eros lėktuvų gamybos šlovę. Jau dabar aišku, kad tokios pastangos pasirodė bergždžios, bent jau kuriam laikui.
Buvusi imperija didžiavosi tuo, kad nenaudoja importuotų orlaivių esą nacionalinio saugumo sumetimais. Sovietinių lėktuvų pramonėje devintojo dešimtmečio pabaigoje dirbo apie du milijonus žmonių, o per metus buvo pagaminama apie 150 civilinių lėktuvų.
Tačiau dešimtojo dešimtmečio viduryje pramonę ištiko skausminga mirtis, nes nuskurdę rusai skraidė mažiau, o „Boeing-Airbus“ duopolija išstūmė sovietines gamyklas ir projektavimo įmones.
2000-aisiais, kai prie Rusijos prezidento vairo stojo Vladimiras Putinas, Rusijos vyriausybė sutelkė pastangas renacionalizuoti tai, kas liko iš sovietinės lėktuvų pramonės, ir pristatyti rinkai naujų orlaivių. Gaminti lėktuvus Rusijoje V. Putinui buvo nacionalinio prestižo reikalas, ženklas, jog Rusija išliko galinga jėga, prilyginama Jungtinėms Valstijoms bei Europai ir lenkianti Kiniją (kuri pastaraisiais metais taip pat stengėsi konkuruoti keleivių lėktuvų rinkoje ir turėti savo, valstybinės bendrovės pagamintų, orlaivių).
„Sukhoj“ projektas, kurį pasiūlė įmonė, neturinti patirties civilinių lėktuvų gamyboje, bet pagarsėjusi sėkmingu karo lėktuvų eksportu, buvo pasirinktas 2002 metais ir tapo, galima sakyti, vieninteliu vyriausybės remiamu projektu pramonėje iki 2006 metų. Jam buvo gautas tiesioginis valstybinis finansavimas bei paskolos iš valstybės kontroliuojamų bankų. „Boeing“ tapo gan aktyvia konsultantė projekto klausimais, atsarginės dalys buvo užsakomos iš maždaug 40-ies bendrovių, įsikūrusių dešimtyje šalių.
Iš pradžių SSJ ateitis atrodė gana šviesi, lėktuvai galiausiai 2011 metais buvo sertifikuoti kaip tinkami skraidyti. Tais metais pigių skrydžių Meksikos aviacijos bendrovė „Interjet“ užsisakė 30 lėktuvų, susigundžiusi žema pradine kaina. Lėktuvais domėjosi ir kiti pirkėjai už Rusijos ribų. Bet 2012 metų gegužę „SSJ 100“ rėžėsi į Indonezijos kalno šlaitą per parodomąjį skrydį, per nelaimę žuvo 37 perspektyvūs klientai ir žurnalistai, taip pat du „Sukhoj“ atstovai ir šeši įgulos nariai.
Manyta, kad lėktuvo katastrofą nulėmė piloto klaida, tačiau tokia skaudi nelaimė pačioje lėktuvo istorijos pradžioje pakirto pasitikėjimą juo – ir ne be pagrindo, kaip paaiškėjo vėliau.
Užsienio susidomėjimui slūgstant, vyriausybė ėmėsi primygtinai siūlyti SSJ Rusijos oro linijoms, daugiausia „Aeroflot“, kurios sutiko įsigyti 50 lėktuvų, jeigu „Sukhoj“, dalis valstybės kontroliuojamos korporacijos „United Aircraft Building Corporation“, kompensuos joms už prastovą. Dėl suderėtos kompensacijos milžiniškas sandoris jau nebebuvo pelningas gamintojui, bet pakenčiamas „Aeroflot“. Šiuo metu 106 iš 139 komerciniais tikslais eksploatuojamų SSJ lėktuvų tarnauja Rusijos oro linijoms.
Nei oro linijos, nei Rusijos reguliavimo tarnybos neskelbia statistikos apie lėktuvų eksploatavimą, bet remiantis prieinamais šaltiniais, galima daryti išvadą, jog oro linijoms sunkiai sekasi eksploatuoti SSJ.
Kaip parodė 2018 metų nutekėję duomenys, vidutinis „SSJ 100“ orlaivis, naudojamas Rusijos oro linijų, nuskrenda per mėnesį 109 valandas, maždaug trečdalį tiek, kiek per tą patį laiką nuskrenda „Boeing“ arba „Airbus“ orlaivis, ir šiek tiek daugiau nei pusę tiek, kiek Brazilijos gamybos lėktuvas „Embraer-170“, turintis beveik tiek pat vietų (78, lyginant su „Aeroflot“ SSJ 87-iomis).
„Superjet“ pasirodė nepatikimas ir tarp saujelės užsienio pirkėjų, surizikavusių jį įsigyti. Kiek anksčiau šiais metais vienintelė Europos bendrovė, naudojusi SSJ, Airijoje įsikūrusi „CityJet“, grąžino visus septynis savo rusiškus lėktuvus išperkamosios nuomos bendrovei. Meksikos „Interjet“, pirminė pirkėja, buvo priversta išmontuoti kai kuriuos lėktuvus dėl detalių trūkumo ir neveikiančios „Sukhoj“ aptarnavimo infrastruktūros tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikoje. Pernai „Sukhoj“ teko atlyginti oro linijoms už nuolatinius techninius gedimus.
Šių metų balandį plačiai išreklamuota sutartis, kuria Slovėnijos oro linijos „Adria Airways“ ketino įsigyti penkiolika SSJ, buvo netikėtai atšaukta. Buvo akivaizdu dar iki sekmadienį įvykusios katastrofos, jog „Sukhoj“ pirminiai planai panaudoti 800 „Superjets“ lėktuvų iki 2024 metų, – 500 iš jų už Rusijos ribų, yra žlugę.
Nors Rusijos valdžios institucijos nesustabdė „Superjet“ skrydžių, lemtinga katastrofa – jau antra skaudi nelaimė per jos mažiau nei dešimties metų istoriją, nors eksploatuojamų tokio tipo lėktuvų yra nedaug, – dar labiau pakenks jo įvaizdžiui, kad ir kokie būtų tyrimo rezultatai. Daugiau nei dešimtmetį vyriausybės brukama idėja, esą Rusija gali būti konkurencinga lėktuvų gamintoja, bent jau iki šiol sulaukia kardinaliai priešingų įrodymų.
SSJ skrydžiai turėtų būti sustabdyti iki bus atliktas išsamus tyrimas. Būtent taip pasielgė JAV valdžios institucijos, nors ir nenoriai ir paveiktos spaudimo, kai joms buvo pažerta įrodymų apie pasikartojančias „Boeing 737 Max“ problemas, net jeigu žala reputacijai ir finansinių nuostolių galimybė yra daug didesni „Boeing“ gamintojai nei „Superjet“ atveju. Tas faktas, kad oro linijų „Aeroflot“ SSJ, turėjęs skristi į šiaurinį Murmansko miestą, užsidegė ant pakilimo tako ir buvo neįmanoma išgelbėti daugiau nei pusės iš 78 lėktuvu skridusių žmonių, rodo, kad konstrukcijos defektų būta daug rimtesnių nei dažnos techninės problemos.
O dėl poimperinių ambicijų atgaivinti sovietinių lėktuvų gamybą, nėra jokio poreikio to proceso skubinti, net susidūrus su konkurencija Kinijoje (kuriai taip pat ne itin sekėsi įgyvendinti savo lėktuvų projektą). Rusijos inžinerijos pajėgumai ir turtingas pramonės palikimas leidžia tikėtis, jog kada nors šalis įstengs pagaminti kokybiškus komercinėms reikmėms pritaikytus lėktuvus.
Kiek anksčiau šiais metais V. Putinas paragino Rusijos lėktuvų gamintojus darbuotis prie civilinės „Tu-160“ viršgarsinio strateginio bombonešio versijos. Rusija gamina išties itin konkurencingus karo lėktuvus, ir šis faktas aptariamame kontekste suteikia šaliai gana tvirtą pagrindą. Tačiau nelemtas SSJ projektas turėtų būti vertinamas kaip rimtas perspėjimas dėl perdėto skubėjimo ir triukšmingos reklamos.
Lėktuvai su defektais gali nulemti pražūtį žmonėms. Kuklumas, atsargumas ir perfekcionizmas paprastai nepražudo.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.