Knygoje aprašoma, kaip 1940 m. į Trečiojo reicho psichiatrijos ligonines ėmė važiuoti nekaltai atrodantys furgonai. Baltais chalatais vilkintys gydytojai suvarydavo dykaduoniais vadinamus pacientus į galiniame kieme esančias uždaras patalpas, o automobilių varikliai užgoždavo ligonių šauksmus. Po 20 minučių visi jau būdavo nužudyti nuodingomis dujomis, skelbia guardian.co.uk.
Liūdnai pagarsėjęs SS pulkininkas Waltheris Rauffas, vienas iš kilnojamosios dujų kameros sumanytojų, atsakingas už mažiausiai 100 000 žmonių mirtį Antrojo pasaulinio karo metais. Jo aukos buvo komunistai, žydai, romai, fiziškai bei psichiškai nesveiki asmenys.
Po karo W. Rauffas pabėgo į Pietų Ameriką, o iš ten nebaudžiamas iki šeštojo dešimtmečio vykdavo į Vokietiją kaip vienos įmonės atstovas. Vokietija tik 1961 m. išdavė jo arešto orderį, tačiau teismas taip ir neįvyko. 1984 m. W. Rauffas mirė Čilėje, tūkstančiai nacių susirinko į jo laidotuves šalies sostinėje Santjage.
Vokiečių istoriko Danielio Stahlo knygos „Nacių medžioklė. Pietų Amerikos diktatūros ir kerštas už nacių nusikaltimus“ pasirodymas šią savaitę sutampa su Vokietijoje minimomis nacių atėjimo į valdžią 80-osiomis metinėmis ir pasaulyje minima Holokausto diena. Knyga parašyta po išsamių Europos ir Pietų Amerikos archyvų tyrinėjimų.
Jos autorius padarė gėdingą išvadą – kad abiejų žemynų teismai, policija ir vyriausybės užuot siekę nubausti karo nusikaltėlius nacius, dešimtmečius aktyviai trukdė juos susekti.
D. Stahlas vadina W. Rauffo atvejį tipiniu. Pokario Vakarų Vokietijos Užsienio ministerija žinojo jo adresą Santjage, Vokietijos ambasadoriui Čilėje Hansui Strackui buvo nurodyta pareikalauti jo ekstradicijos. Knygos autorius aprašo, kaip H. Strackas simpatizavo išeiviams karo nusikaltėliams ir metus bei du mėnesius atidėliojo prašymą dėl W. Rauffo ekstradicijos. Kai 1962 m. galiausiai pateikė prašymą, Čilė negalėjo jo patenkinti, nes buvo įsigaliojęs senaties terminas.
Dėl valdžios atstovų aplaidumo arešto išvengė ir vienas didžiausių karo laikų nusikaltėlių nacių – daktaras Josefas Mengele, kuris atliko šimtus žiaurių medicininių eksperimentų Osvencimo koncentracijos stovykloje. 1960 m. pasklidus gandams, kad jis slapstosi Brazilijoje ar Čilėje, bandyta jį susekti, tačiau nesėkmingai.
D. Stahlas padarė išvadą, jog J. Mengelės nesusekė todėl, kad Interpolo pasamdyti prancūzų policininkai atsisakė ieškoti karo nusikaltėlių, nes bendradarbiavo su naciais.