El Chapo reiškia Neūžauga, tačiau, akivaizdu, jog „Sinaloa“ kartelio vadui svarbiausias tikrai ne ūgis. Pareigūnai teigia, kad J. Guzmanas – žmogus, sukūręs didžiausią narkotikų platinimo organizaciją visame pasaulyje.
Jimas Dinkinsas daug metų praleido bandydamas jį sustabdyti. Buvęs Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamento tyrimų skyriaus vadovas sako, kad pirma mintis, ateinanti į galvą išgirdus Neūžaugos pravardę, yra frazė „Blogio genijus“.
„Jis užaugo gatvėse ir tapo vienu iš galingiausių ir įtakingiausių žmonių visame pasaulyje“, – sako J. Dinkinsas.
Šiuo metu Neūžauga vėl už grotų – jis laikomas Chuarese, Meksikoje. Jo advokatai iš visų jėgų stengiasi užkirsti kelią pareigūnų pastangoms perduoti jį Jungtinėms Valstijos.
Istorija, kaip jis ten atsidūrė – paprastų paprasčiausia.
Kaip gimė imperija
J. Guzmanas narkotikų verslą pažino būdamas dar visai vaikas. Jo gimtasis miestas – Badiraguato, esantis vadinamajame Meksikos Auksiniame trikampyje, pačioje šalies narkotikų prekybos širdyje.
Dešimtmečius minėtoje teritorijoje gyvenančios šeimos lenkė nugaras laukuose, kur augino marihuaną ir aguonas, iš kurių buvo gaminamas heroinas, pasakoja apie Meksikos narkotikų kartelius daug rašanti ir temą puikiai išmananti tiriamosios žurnalistikos profesionalė Anabel Hernandez.
„Jo tėvas tuo vertėsi. Jo senelis tuo vertėsi“, – sako žurnalistė.
Kai Neūžaugai buvo septyneri, jis metė mokyklą ir ėmėsi darbo, kuriuo vertėsi jau kelios jo giminės kartos. Pirmiausia pradėjo dirbti Miguelio Angelio Felixo Gallardo „Guadalajara“ karteliui. Jis galiausiai išsidalino į kelias atšakas. Viena iš jų ir buvo Neūžaugos „Sinaloa“ kartelis. Būtent jis ir tapo galingiausių ir didžiausiu visoje Meksikoje. Buvo ir dar kai kas, kuo jis išsiskyrė iš visų kitų – jo vadovas.
„Jis buvo šaltakraujis žudikas“, – konstatuoja J. Dinkinsas.
J. Guzmanas apsitvėrė bejausmiais apsauginiais ir smogikais. Jo valdoma multimilijardinė pasaulinė narkotikų imperija taip pagrindine marihuanos, kokaino ir heroino tiekėja Jungtinių Valstijų gatvėms.
Kaltinamosiose išvadose, parengtose net kelių federalinių teismų Jungtinėse Valstijose, kaltintojai teigia, kad kartelis savo įtaką stiprino žudydamas žmones.
Čikagoje Neūžauga 2013 metais skambiai pavadintas „Visuomenės priešu Nr. 1“, įvardytas kaip naujasis miesto Al Capone.
„Nors Čikaga nuo Meksikos nutolusi 2414 kilometrų, „Sinaloa“ narkotikų kartelis mieste kaip reikiant įleidęs šaknis, tad vietos pareigūnai su juo tvarkytis privalo taip, tarsi jis veiktų ne kaimynėje Meksikoje, bet šalies viduje“, – teigia 2013 metais Čikagoje Kovos su narkotikais tarnybai vadovavęs Jackas Riley.
Meksikoje, anot analitikų, J. Guzmano verslo stiprybė prisidėjo prie ir šiuo metu vykstančio narkotikų kartelių karo, per kurį jau žuvo dešimtys tūkstančių vietos gyventojų.
1993 metais Neūžauga atsidūrė kalėjime. Prie to prisidėjo jam artimo kardinolo Juano Jesuso Posadaso Ocampo nužudymas. Pareigūnai vėliau sakė, kad nusikaltėliui artimą dvasininką greičiausiai nužudė J. Guzmano priešai, manę, kad tokiu būdu palauš patį „Sinaloa“ vadą.
Po kardinolo nužudymo kilus pasipiktinimo bangai, J. Guzmanas Gvatemaloje buvo sulaikytas. Pareigūnai jį išdavė Meksikai, kur jis netrukus pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamai grupuotei ir kyšininkavimo. Teismas jam skyrė 20 metų nelaisvės. Tuo metu Neūžauga primygtinai neigė turįs reikalų su narkotikais.
„Aš paprasčiausias žemdirbys“, – sakė žurnalistams.
Kalėjimai ir pabėgimai
Meksikos „Puente Grande“ kalėjime Neūžauga gyveno kaip tikrų tikriausias karalius. Jis ne tik valgė, ką norėjo, bet ir reguliariai sulaukdavo žavių viešnių, kurios pralinksmindavo ir nugindavo nuobodulį, pasakoja A. Hernandez.
„Šis kalėjimas Neūžaugai Guzmanui buvo kaip toks kurortas“, – konstatuoja žurnalistė. Nepaisant prabangos ir pačių įvairiausių patogumų, 2001 metais „Sinaloa“ vadas nusprendė, kad atėjo metas pakeisti aplinką. Tais metais, kai už grotų jam dar buvo likę išbūti 12 metų, Neūžauga iš kalėjimo pabėgo – pasislėpė skalbinių krepšyje ir paspruko.
Meksikos Robinas Hoodas
Būtent tada, kai nusikaltėlis gudriai pabėgdavo ir gudriai kurį laiką slapstydavosi, apie jį sukurta daugiausia legendų. Sklandė gandai, kad jis padeda neturtingiesiems. Iš lūpų į lūpas keliavo pasakojimas, esą restorane, kur nusprendė pavalgyti, iš visų klientų atėmęs mobiliuosius telefonus (kad niekas netrikdytų jo ramybės), o pavalgęs už patirtus nepatogumus padengė jų visų sąskaitas.
„Tą istoriją Meksikoje girdėjau mažiausiai milijoną kartų. Manau, kad tai tikrai kartą galėjo nutikti Sinaloa – galbūt. Nors primygtinai tvirtinti, kad ši istorija nepramanyta, nedrįsčiau“, – sako knygos „The Last Narco: Inside the Hunt for El Chapo, the World‘s Most Wanted Drug Lord“ autorius Malcolmas Beithas.
„Tokių istorijų netrūksta. Staiga jis tampa vyruku, apie kurį kalba visas miestas, visa šalis. Žmonėms jis atrodo nuostabus, tarsi koks dievas – tik pamanykite, sumokėjo visiems už vakarienę. Senosios mokyklos mafijos triukai. Kaip iš filmo“, – teigia knygos apie Neūžaugą autorius.
Toks įvaizdis ir paprastų žmonių prielankumas J. Guzmanui į naudą, nors tos pasakos galbūt ir tėra iš piršto laužti pramanai, 2013 metais CNN sakė „Stratfor“ taktinių analizių skyriaus viceprezidentas Scottas Stewartas.
„Jam naudinga kurstyti tokias kalbas“, – įsitikinęs Sc. Stewartas. Jis tvirtina, kad įvaizdis, kažkuo primenantis Robiną Hoodą, jam labai padėjo slapstytis nuo pareigūnų ir išvengti kalėjimo.
„Manau, kad egzistuoja melagingas naratyvas, kuriame Neūžauga pristatomas kaip paprastiems žmonėms gero linkintis verslininkas“, – paaiškina Sc. Stewartas. Tiesą sakant, visai nesvarbu, geraširdis jis ar ne, tačiau tuo, jog turi verslininko gyslelę, neabejoja niekas.
Narkotikų karteliui jis vadovauja sumaniai kaip koks direktorius. 2009 metais jo nusikalstama veikla atnešė tokį didelį pelną, jog Neūžauga atsidūrė „Forbes“ sudarytame milijardierių sąraše – Warreno Buffetto ir Billo Gateso kaimynystėje.
Tiesą sakant, tai, kad J. Guzmanas atsidūrė prestižiniame žurnale, nėra vienintelis toks „Sinaloa“ narkotikų kartelio vado pasiekimas. Neilgai trukus apie jį pradėtos kurtos dainos, Meksikoje vadinamos narcocorridos – jose neretai šlovinama prekyba narkotikais, pasakojamos neįtikėtinos istorijos apie šarvuotus automobilis, susišaudymus ir gaudynes.
Tuneliu – į laisvę
Net ir stiprėjant kartelio įtakai, J. Guzmanas stengėsi likti nuošalyje. Žmonės pasakoja jį matę daug kur – tiek gimtojoje Meksikoje, tiek Gvatemaloje, net Europoje. Pareigūnai jį vadino ieškomiausiu pasaulyje narkotikų baronu, tačiau kas kartą pabandę jį sučiupti, dažniausiai likdavo it musę kandę – Neūžauga vis rasdavęs būdą, kaip ištrūkti.
Situacija pasikeitė 2014 metais, kai Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto visam pasauliui išdidžiai pranešė pagaliau Neūžaugą sučiupęs – tai buvo labai puiki žinia, įrodanti, kad jo valdžios imta vykdyti saugumo strategija duoda naudos.
2015 metais Meksikos prezidento pasakytoje kalboje pasigirdo kitokių gaidų. J. Guzmanas ir vėl paspruko – šį kartą iš ypatingo saugomo kalėjimo. Tiesiog išsikasė tunelį ir pabėgo.
Stebėjimo kameros „Altiplano“ kalėjime užfiksavo, kaip J. Guzmanas įžengia į dušo kabiną – ir iš jos taip ir nebeišeina. Tą pačią dieną pareigūnai buvo priversti oficialiai pripažinti, kad Neūžauga vėl dingo.
Pareigūnams prireikė mažiausiai pusmečio, kol vėl pavyko aptikti jo pėdsakų. Jis buvo sučiuptas Močiso mieste. Norite tikėkite, norite – ne, tačiau ieškomiausią pasaulyje narkotikų baroną sulaikyti padėjo jo troškimas pasipasakoti savo istoriją didžiajame ekrane ir flirtas su garsia muilo operų žvaigžde.
Skelbiama, kad policiją Neūžaugą sulaikė gavusi informacijos apie J. Guzmano, Meksikos aktorės Kate del Castillo ir aktoriaus Seano Penno susirašinėjimą dėl slapto susitikimo.