Trečdalis respondentų (30 proc.) pagrindine protestų priežastimi įvardijo „Vakarų, siekiančių patraukti Ukrainą į savo politinių interesų orbitą, įtaką“.
Tačiau gyventojų nuomonė šiuo klausimu smarkiai priklausė nuo regionų: rytose ir pietuose tokios nuomonės laikėsi atitinkamai 57 ir 44 proc. respondentų, o centrinėje dalyje ir vakaruose – tik 17 ir 5 proc. apklaustųjų.
Trečioje pagrindinių priežasčių vietoje liko keturi variantai, kuriuos nurodė maždaug po ketvirtadalį respondentų: „siekis paversti Ukrainą tokia pačia civilizuota šalimi, kaip ir kitos Europos valstybės“ (27 proc.), „protestas prieš agresyvius „Berkut“ bei vidaus pajėgų veiksmus“ (26 proc.), „nacionalistinės nuotaikos“ (26 proc.) bei „pilietinės savigarbos jausmas, netoleruojantis valdžios savivalės“ (25 proc.).
Rusijos gyventojai išskyrė tris pagrindines priežastis, privertusias žmones Kijeve protestuoti: Vakarų įtaka (43 proc.), nacionalistinės nuotaikos (31 proc.) ir pasipiktinimas korumpuotu V. Janukovyčiaus režimu (17 proc.).
Tiek ukrainiečiai, tiek rusai mažiausiai svarbia protestų Ukrainoje priežastimi laikė „siekį išvaduoti Ukrainą nuo ekonominio ir politinio Rusijos diktato bei tapti nepriklausomais (Ukrainoje taip manė 12 proc., Rusijoje – 11 proc. respondentų).
Atsakomybė už konflikto Ukrainoje eskalavimą
Tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje atsakomybę už konflikto eskalavimą respondentai pirmiausia siejo su V. Janukovyčiumi ir jo vyriausybe. Tokios nuomonės laikėsi 49 proc. ukrainiečių (vakaruose – 80 proc., rytuose – 23 proc.) ir 44 proc. Rusijos gyventojų. Rusai kaltę taip pat vertė „Vakarų šalių vyriausybėms“ (36 proc.), tačiau Ukrainoje tokios nuomonės laikėsi tik 18 proc. apklaustųjų.
Praktiškai vienodas skaičius ukrainiečių ir rusų dėl konflikto eskalavimo kaltino opoziciją (atitinkamai 34 ir 33 proc.) Tačiau Ukrainoje pastaroji nuomonė priklausė nuo regionų. Mažiausiai manančių, kad už konfliktą atsakinga opozicija, buvo vakariniuose regionuose – 10 proc., daugiausia – rytiniuose regionuose, kur taip manė 68 proc. respondentų. Paskutinėje „kaltininkų“ vietoje liko Rusijos vadovybė: 7 proc. tarp ukrainiečių ir 4 proc. tarp rusų.
Bendra Levados centro ir Kijevo tarptautinio sociologijos instituto apklausa buvo skirta Ukrainos ir Rusijos gyventojų požiūriui į įvykius, kurie vyko Ukrainoje 2014 metų sausio – vasario mėnesiais.
Levados centras apklausą atliko 2014 metų vasario 21 – 25 dienomis, pagal reprezentacinę atranką 45 Rusijos regionų miestuose ir kaimuose apklausdamas 1603 respondentus, sulaukusius 18 metų ir daugiau.
Atsakymų pasiskirstymas pateikiamas procentais nuo bendro apklaustųjų skaičiaus, kartu pateikiant ankstesnių apklausų rezultataus. Statistinė šių tyrimų paklaida neviršija 3,4 proc., rašo levada.ru
Kijevo tarptautinis sociologijos institutas atliko savo paties tyrimą „Omnibus“ 2014 metų vasario 8 – 18 dienomis. Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausti 2032 žmonės nuo 18 metų, gyvenantys visose Ukrainos srityse (įskaitant Kijevą) bei Kryme. Statistinė šio tyrimo paklaida neviršija 2,2 proc.