Dalis mokėjimų buvo atliekama per mažus bankus, daugiausiai per „UkrBiznesBank“ ir „Radikal Bank“. Finansų ekspertų teigimu, dalis jų vykdytų operacijų buvo neteisėtos ir prieš jas galima taikyti straipsnius dėl fiktyvaus verslo, šešėlinių pajamų legalizavimo ir mokesčių vengimo. Tačiau ištirti šiuos reikalus bei nubausti kaltuosius bus ne taip paprasta – daug machinacijose dalyvavusių bendrovių paskelbė bankrotus, o atsakingų žmonių rasti neįmanoma.
Kišeninis „UkrBiznesBank“
2010 m. į valdžią atėjus V. Janukovyčiui, „UkrBiznesBank“ (UBB) tapo vienu iš pagrindinių „šeimyninių“ kreditinių įstaigų. Jis ne tik aptarnavo didžiąją dalį kompanijų, priklausiusių buvusio prezidento bendražygiams, bet ir atliko prezidento apskaitos centro vaidmenį.
Rinkos dalyviai kalbėjo apie glaudžius banko ryšius su buvusio prezidento V. Janukovyčiaus šeima, ypač su jo vyriausiuoju sūnum Oleksandru, tačiau tiesioginių tai pagrindžiančių faktų nebuvo. Užtat yra daugybė netiesioginių glaudžių ryšių įrodymų.
Iki 2010 m. UBB vadovavo Serhijus Arbuzovas, kuris vėliau, kol šalį valdė V. Janukovyčius, užėmė ir Nacionalinio banko vadovo, ir vicepremjero pareigas. 2011 m. bankas įrengė mokesčių priėmimo terminalus Donecko mokesčių inspekcijose ir planavo tokius terminalus įrengti mokesčių inspekcijose visoje šalyje.
Straipsnio autoriams nepavyko susisiekti su UBB atstovais. Bankas neatsakė nei į skambučius, nei į laiškus su prašymais pakomentuoti.
Mokestis už orą
Geriausias glaudžių UBB ir „šeimos“ santykių įrodymas yra „Mežigorjėje“ rasti dokumentai, kurie liudija, jog UBB banke buvo atidarytos sąskaitos visų įmonių, prisidėjusių prie prezidento rezidencijos statybos ir palaikymo – nuo pagrindinės V. Janukovyčiaus bendrovės „Tantalit“, statybų bendrovių „SPS-grup“ ir „AVK“, kurios statė rezidenciją, iki kompanijos „KyivUniversalServis“ („Mežigorjės“ eksploatavimo tarnyba), apsaugos bendrovės „Dellit“, labdaros fondo „Ukrainos atgimimas“, kurio vardu buvo įformintas prezidento rezidencijos žemės sklypas ir įmonės „Dom Lesnika“, kuriai priklausė medžioklės rezidencijos „Sucholuččia“.
Dalis „Mežigorjės“ statybų ir išlaikymo išlaidų buvo tvarkoma per UBB. Statybų bendrovių sąskaitos buvo atidarytos dar viename „šeimyniniame“ banke – „Radikal Bank“.
Ekspertai teigia, kad paslaugų, apmokamų per UBB, apie kurias jau išsamiai rašė „YanukovychLeaks“ žurnalistai, kainos yra gerokai padidintos. Pavyzdžiui, už socialinės paskirties nekilnojamojo turto analizę Ukrainoje „AVK“ sumokėjo dviem rangovams 38 mln. grivinų (apytikriai 8,1 mln. Lt.) ir 75 mln. grivinų (apytikriai 16 mln. Lt.), tikslinės rinkos nustatymas ir įvertinimas kainavo 54,1 mln. grivinų (apytikriai 11 mln. Lt.), inovatyvių vietos gamybos ir užsienio technologijų statybinių medžiagų rinkodaros tyrimai – 33 mln. grivinų (apytikriai 7 mln. Lt.), o už kultūros ir sveikatingumo centro pirkėjo paieškas teko pakloti 61 mln. grivinų (apytikriai 13 mln. Lt.).
„Tokių kainų nebuvo net kriziniais 2008 m., kai nekilnojamojo turto rinka virė ir investuotojams atrodė geidžiamiausias kąsnis“, – sako nekilnojamo turto specialistė Inna Šabatina, kažkada buvusi „Homeland Estate“ plėtros direktorė.
„Visų socialinės paskirties būstų Ukrainoje kaina mažesnė už bendrą jų analizės kainą“, – skundžiasi Ukrainos konstruktorių konfederacijos prezidentas Levas Parcchaladzė.
Eksperto manymu, vietos ir užsienio gamintojų siūlomų inovatyvių statybinių medžiagų rinkos tyrimų vertė išpūsta 50 kartų. Nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai sako, kad apskritai nesupranta šio tyrimo tikslo. Statant objektus paprastai neatliekami jokie statybinių medžiagų rinkos tyrimai, o skelbiamas konkursas, kuriame dalyvauja gamintojai.
Galiausiai, įvertinus pasiūlymuose nurodytos produkcijos kainos ir kokybės santykį, pasirenkamas optimaliausias variantas, sako I. Šabatina. Nekelia abejonių nebent „kultūros ir sveikatingumo centro kraštovaizdžio dizaino bei teritorijos apželdinimo projektas“, kuris atsiėjo 40 mln. grivinų (apytikriai 8,6 mln. Lt.). „Teoriškai, tokia suma galėjo būti. Viskas priklauso nuo teritorijos ploto“ , – sako L. Parcchaladzė.
Visos kitos operacijos panašios į fiktyvias. Pavyzdžiui, masinės informacijos priemonių monitoringas, siekiant išsiaiškinti 2010 m. nekilnojamojo turto kainas. Už šią paslaugą „AVK“ sumokėjo 47 mln. grivinų (daugiau nei 10 mln. Lt.). „Net jei tai kompleksinis tyrimas visoje Ukrainos teritorijoje, ši informacija nėra jokia paslaptis ir ją galima gauti iš įvairių šaltinių už dyką.
„Už tokį tyrimą užsakovas daugiausiai galėjo sumokėti 20 tūkst. grivinų (apytikriai 4 tūkst. Lt). Adekvatus užsakovas apskritai duotų užduotį savo vadybininkui atlikti kainų apžvalgą“, – sako I. Šabatina.
Pabendrauti su tokių brangių projektų vykdytojais nėra galimybių, nes dauguma rangovų seniai bankrutavę. Pavyzdžiui, Ltd. „Geksa Ukraina“, kuri buvo įsteigta 2007 m. ir atliko socialinės paskirties nekilnojamojo turto analizę, likviduota 2011 m. Toks pat likimas ištiko ir kompaniją „KF Astinal“, įsteigtą 2008 m.
Abi kompanijos buvo registruotos Kijeve vienu adresu – Avtotransportna g. 4. Tarp likviduotų kontrahentų – „ARS–Aljans“, „Desa LTD“ (egzistavo mažiau nei metus), „Blumarin Bud“, „Wilmark“. Šiame sąraše išsiskiria kompanija „NS Brait“. „Mežygorjėje“ rasti dokumentai parodo, jog kompanija atliko žiniasklaidos monitoringą. Įsteigta 2010 m. kovo mėn., jau tų pačių metų spalio mėn. ji ėmė tiekti įrangą mikroskopams švietimo ir mokymo kompleksui „Nauka“ prie Švietimo ministerijos.
Galimybė, jog tyrimas bus sėkmingas
„Vienintelis dalykas, ką galima padaryti – baudžiamosios bylos pagrindu pareikšti apie nuostolius. Tačiau kas turi pareikšti kaltinimus, neaišku, – sako vyriausiasis advokatų kontoros „Kravec ir partneriai“ partneris Rostyslavas Kravecis. – Iš esmės, nukentėjusiosios pusės nėra. Bent kol kas niekas nėra pareiškęs apie padarytus nuostolius.“
„Mežygorjėje“ rasti dokumentai patvirtina, kad didžiulės išlaidų sumos buvo pervedamos į kompanijos „Tantalit“ sąskaitas. Remiantis kompanijos AVK tarnybiniais įrašais, „Tantalit“ apmokėdavo praktiškai visas prezidento rezidencijos statybos išlaidas. Vien išlikusiuose dokumentuose, datuojamuose 2010–2011 m., žurnalistai suskaičiavo ne mažiau kaip 340 mln. grivinų (apytikriai 73 mln. Lt.), 15 mln. ir 422 tūkst. eurų (apytikriai 53,5 mln. Lt.) „įplaukų“.
Maksimali įmokos suma – beveik 111 mln. grivinų (apytikriai 24 mln. Lt.). Teisininkai teigia, kad šie pinigai galėjo būti gauti iš korupcinio „uždarbio“, arba iš biudžeto grobstymo – reikėtų ištirti abi versijas.
Įrodymai dėl „juodosios“ buhalterijos
Kompanijoms „AVK“, „Tantalit“ ir „Vidrodžennia Ukrainy“ galima inkriminuoti valstybinių mokesčių nemokėjimą. „Mežygorjės“ dokumentai liudija, kad buvo vedama dviguba buhalterija. Informacija apie tai surašyta lentelėse su išlaidų ir pajamų paskaičiavimais, kuriose visi finansų srautai suskirstyti į du stulpelius– „F1“ ir „F2“.
„F1“ šiose lentelėse – tai išlaidos ir pajamos vadovaujantis „baltąja“ buhalterija, jas galima skaičiuoti su sumokėtais mokesčiais. O „F2“ – „juodieji“ pinigai. Pavyzdžiui, „F1“ stulpelyje nurodyta bendra išmokėtų algų suma – 79 tūkst. grivinų (apytikriai 17 tūkst. Lt.), čia pat nurodyti ir mokesčiai, išskaičiuoti pagal šalies įstatymus.
Toje pačioje eilutėje, tik „F2“ stulpelyje, bendra išmokų suma sudaro 360 tūkst. grivinų (apytikriai 77 tūkst. Lt.), o eilutė „mokesčiai“ tuščia“, – papasakojo kompanijos iš „didžiojo ketverto“ finansų konsultantas, susipažinęs su dokumentais. Ekspertas pareiškė norą likti anonimu, nes nėra įgaliotas komentuoti tokių klausimų.
Iš esmės, „F1“ stulpelyje parodytos neišvengiamos „veikiančio“ verslo išlaidos: komunalinių paslaugų apmokėjimas, dalinis algų išmokėjimas, kanceliarinių prekių arba buitinės chemijos pirkimas bei išlaidos, kurias galima apmokėti tik legaliai, pavyzdžiui, medinių dirbinių ir baldų pirkimas „Chonkos“ sodybai bei tokių kapitalinių darbų, kaip aukštos įtampos linijos perkėlimas, apmokėjimas.
„Šioje operacijoje dalyvauja „Oblenergo“, todėl atlikti mokėjimo be buhalterijos neįmanoma, – paaiškino finansų konsultantas. – O „F2“ stulpelyje pažymėti visi statybos darbai bei kitos atitinkamos išlaidos.“
„Daugiausiai tai bus kaltinimai vykdžius fiktyvų verslą (205 Baudžiamojo kodekso straipsnis), vengiant mokėti mokesčius (212 Baudžiamojo kodekso straipsnis) bei galbūt vykdžius legalizaciją (209 Baudžiamojo kodekso straipsnis) “, – vardija R. Kravecis.
Vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, už fiktyvų verslą, kurį vykdant padaryti dideli materialiniai nuostoliai (nuo 3,4 tūkst. grivinų (apytikriai 727 Lt.) – fiziniams asmenims ir nuo 17 tūkst. grivinų (apytikriai 3,6 tūkst. Lt.) – juridiniams asmenims), taikoma laisvės atėmimo nuo 3 iki 5 m. bausmė.
Bausmė už vengimą mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitus privalomus mokėjimus, kai padaryti itin dideli nuostoliai – laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 m., kartu atimant teisę iki 3 m. užimti tam tikrus postus ar užsiimti konkrečia veikla, bei konfiskuojant turtą.
Už neteisėtu būdu gautų pajamų legalizavimą (pinigų plovimą), kai kalbama apie itin dideles sumas, gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 15 m., kartu atimant teisę iki 3 m. užimti tam tikrus postus ar užsiimti konkrečia veikla, bei konfiskuojant nelegaliai gautas lėšas ir turtą.
Nei Ukrainos saugumo tarnyba, nei Generalinė prokuratūra nepateikė atsakymų į klausimus, susijusius su šiuo tyrimu.