„Mūsų dienomis vienas svarbiausių prezidento Putino tikslų – suskaldyti Europą“, – D.Tuskas tiesmukai kalbėjo Europos Parlamente. Jis pabrėžė, kad būtent tai yra svarbiausia priežastis, kodėl jis „šiandien yra taip susirūpinęs dėl vienybės“.
Jo susirūpinimas pagrįstas, nes Bendrijos vienybės labai stigo Latvijos sostinėje Rygoje, kur Europos diplomatijos vadovai šią savaitę susirinko tartis dėl bendros strategijos Ukrainos krizės atžvilgiu. 28 nares turinčiame bloke išryškėjo dvi pozicijos, turinčios maždaug po lygiai šalininkų. Kelios buvusios sovietinio bloko šalys, tarp jų D.Tusko Lenkija ir trys Baltijos valstybės, ragina laikytis griežtos linijos dėl jų įžvelgiamos Rusijos agresijos Ukrainoje. Tuo tarpu kitos, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, pasisako už atsargesnius veiksmus ir ragina palikti atvirus ryšių su Maskva kanalus.
Tuo pat metu V.Putinas stengiasi palenkti į savo pusę kai kurias ES šalis, kaip Vengrija ir Kipras, kad jos taptų Bendrijos rakštimi.
Kadangi ES išorės politika vykdoma visų 28 Bendrijos šalių bendru sutikimu, D.Tuskui bus nelengva užtikrintai kalbėti per pirmadienį Vašingtone vyksiantį susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama.
„Vienybė yra labai geras žodis, visi yra už vienybę, bet vienybė nedaryti nieko – ne man. Man tai nepatinka. Turime vieningai kažką daryti“, – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį kandžiai sakė žurnalistams Rygoje.
Tokią pačią poziciją JAV Atstovų Rūmųš pirmininkas Johnas Boehneris ir grupė įtakingų demokratų ir respublikonų išdėstė ketvirtadienį B.Obamai pasiųstame laiške. Jie skundėsi, kad JAV užsienio politika Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu tapo „Europos konsensuso mažiausio bendro vardiklio įkaite“.
ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini šią padėtį puikiai supranta, nes ji vadovavo keliems susitikimams, kuriuose Bendrijos šalių pozicijos smarkiai išsiskyrė.
„Tačiau išėjome iš kambario turėdami bendrą poziciją“, – tvirtino ji, kad ir kaip sudėtinga būtų tai pasiekti. Iki šiol ES laikėsi savo nubrėžto kurso taikyti Rusijai griežtas ekonomikos sankcijas, taip pat drausti išduoti vizas 151 asmeniui, siejamam su ginkluotu konfliktu Rytų Ukrainoje, ir įšaldyti jų aktyvus Bendrijoje.
Tačiau ES vienybei kyla problemų kai kuriose šalyse, kaip pavyzdžiui Vengrija, kurios premjeras Viktoras Orbanas kritikuojamas dėl pastangų kurti „neliberalią valstybę“, iš dalies pagrįstą Rusijos modeliu. Vengrijos lyderis vadovavo pastangoms diskredituoti pilietinės visuomenės grupes, apriboti vyriausybės skaidrumą ir susilpninti demokratijos saugiklių ir priežiūros sistemą.
Kai kurie kritikai V.Orbaną dėl jo vykdomos politikos netgi praminė „mažuoju Putinu“. Praėjusį mėnesį po susitikimo su Kremliaus vadovu V.Orbanas sakė pasiekęs „politinį susitarimą“ su Rusija dėl naujo dujų tiekimo kontrakto. Šis faktas byloja, kad Maskva tebeturi didelę įtaką Rytų Europoje dėl savo energetikos išteklių eksporto.
Pats sprendimas pakviesti V.Putiną į ES šalį buvo akibrokštas daugeliui Vengrijos partnerių Europoje. Tačiau jis buvo naudingas tiek V.Orbanui, tiek V.Putinui, sakė Budapešte įsikūrusio Respublikos instituto analitikas Csaba Tothas.
„Tai taip pat atitinka Putino interesus, nes dabar yra valstybė, atstovaujanti nuosaikesnei, nuolaidesnei pozicijai ES vidiniuose debatuose“, – pabrėžė Cs.Tothas.
V.Putino vizitas Budapešte mažai kam Bendrijoje patiko; susirūpinimą dar labiau padidino praėjusią savaitę surengta keturių dienų Kipro prezidento Niko Anastasiadžio viešnagė Rusijoje. Ten jis pasirašė sutartį, leidžiančią Rusijos karinių jūrų pajėgų laivams reguliariai lankytis strategiškai svarbios Viduržemio jūros salos uostuose. N.Anastasiadis taip pat pareiškė, kad Kipras bus Rusijos „patikimiausias balsas“ 28 šalių bloke.
Dėl to pastabų išsakė netgi Vašingtonas.
„Mums buvo aišku, kad dabar ne laikas įprastam reikalų tvarkymui su Rusija, ir pabrėžėme mūsų sąjungininkams ir partneriams Europoje vienybės svarbą, – sakė JAV Valstybės departamento atstovė Marie Harf. – Neabejotina, kad tuo esame labai tvirtai įsitikinę.“