Tokie duomenys pateikti Kalifornijos visuomenės sveikatos departamento pirmojoje ataskaitoje apie 2016 metų birželio 9 dieną įsigaliojusį įstatymą.
Duomenys buvo surinkti iš anketų, kurias gydytojai turėjo pateikti nuo praėjusių metų birželio 9 dienos iki gruodžio 31 dienos. Jie rodo, kad 191 žmogus po diagnozės, kad gyventi liko mažiau nei pusmetis, gavo vaistų gyvybei nutraukti ir kad 111 jų šiuos vaistus panaudojo ir mirė. Dar 21 žmogus mirė nespėjęs išgerti šių vaistų.
Kas nutiko likusiems 59 pacientams, gydytojai minimu šešių mėnesių laikotarpiu nepranešė, nurodoma ataskaitoje.
Iš nusižudžiusių 87 proc. buvo 60 metų amžiaus ar vyresni, dauguma – baltieji, turintis koledžo išsilavinimą, gulėję slaugos ligoninėje ar gavę paliatyvinę slaugą, turėję draudimą. Jų amžiaus mediana – 73 metai.
Naudojimosi naujuoju įstatymu Kalifornijoje rezultatai gali padėti įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu ši praktika išplistų visose Jungtinėse Valstijose. Mirti padedant gydytojams taip pat yra legalu Kolorade, Montanoje, Vermonte, Vašingtono valstijoje ir sostinėje Vašingtone.
Vis dėlto Kalifornijos pareigūnai sakė, jog reikėtų atsargiai daryti išvadas pagal šią ataskaitą, paremtą tik šešių mėnesių duomenimis.
Kai kas pasirinkimo mirti užtikrinimą laiko logiška plėtote medicininės priežiūros sistemai, turinčiai daug galimybių padėti žmonėms gyventi ilgiau, bet ribotas galimybes užkirsti kelią lėtai, skausmingai mirčiai.
Kita vertus, kritikai nerimauja, kad tokia galimybė sudaro sąlygas skubotiems sprendimams ir klaidingoms diagnozėms. Taip pat baiminamasi, kad sumažės parama paliatyvinei slaugai.
Pirmasis tokį įstatymą 1997 metais priėmė Oregonas. Jis pranešė, kad pernai 204 žmonės gavo vaistų gyvybei nutraukti ir kad 133 mirė jų pavartoję – įskaitant 19 pacientų, šių vaistų gavusių anksčiau. Dauguma nusižudžiusių buvo vyresni nei 65 metų ir sirgo vėžiu.