Anot Juno Yamamoto iš Hokaido universiteto, šie moliuskai išlekia iš vandens, su dideliu spaudimu iššaudami vandens čiurkšlę. Tuomet išskleidžia pelekus ir sklendžia oru iki 11,2 m/s greičiu, rašo „The Telegraph“.
Daugkartinis olimpinis čempionas U. Boltas bėgo vidutiniškai 10,31 m/s greičiu, kai pernai per Londono olimpiadą laimėjo aukso medalį.
„Visuomet sklandė gandai ir liudininkų pasakojimai, jog kalmarai gali skraidyti. Dabar mes įrodėme, kad tai iš tikrųjų yra tiesa“, - sakė J. Yamamoto.
2011 metų liepą J. Yamamoto su savo komanda Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose, maždaug už 600 km į rytus nuo Tokijo, stebėjo maždaug 100 kalmarų būrį.
Priartėjus tyrėjų valčiai, 20 cm ilgio moliuskai šovė į orą, iš po mantijos išleisdami galingą vandens čiurkšlę.
„Kai čiurkšlė baigiasi, jie sklendžia ore, išskleisdami pelekus ir galūnes“, - savo ataskaitoje rašė mokslininkai.
„Prieš nerdami atgal į vandenį, jie suskleidžia pelekus, kad sušvelnintų smūgį“, - pridūrė jie.
Mokslininkų padarytoje nuotraukoje užfiksuota daugiau kaip 20 kalmarų, skrendančių virš vandens. Joje aiškiai matyti vandens lašai, krentantys nuo jų išleidžiamos čiurkšlės.
Kalmarai ore išbūna apie 3 sekundes ir nuskrenda iki 30 m, sakė J. Yamamoto. Jis mano, kad tai yra gynybinis mechanizmas, padedantis šiems moliuskams pasprukti nuo jais mintančių plėšrūnų.
Tačiau pakilus į orą, mokslininko teigimu, galvakojų tyko nauji pavojai.
„Šis atradimas reiškia, jog kalmarų nebereikėtų laikyti vien tik vandens gyventojais. Labai tikėtina, kad jais minta ir jūriniai paukščiai“, - pažymėjo J. Yamamoto.
Japonų tyrimas šią savaitę buvo paskelbtas Vokietijos mokslo žurnale „Marine Biology“.