Armėnija kaltina Azerbaidžaną Kalnų Karabache sukėlus humanitarinę krizę, kuriai pradžią, anot Jerevano, davė Baku sprendimas uždaryti Lačino koridorių – vienintelį sausumos kelią, jungiantį Armėniją su šiuo anklavu. Baku kaltinimus atmeta ir savo ruožtu tvirtina, kad Kalnų Karabachas gali būti aprūpinamas per Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją. Azerbaidžanas neseniai nurodė, kad separatistai esą atsisakė priimti jo pasiūlymą vienu metu humanitarinei pagalbai atverti Lačino koridorių ir Agdamo kelią – pastarasis Kalnų Karabachą jungia su likusiu Azerbaidžanu.
Sekmadienį separatistų vyriausybė pareiškė sutikusi, kad humanitariniai kroviniai būtų gabenami abiem minėtais maršrutais. Pasak separatistų, „tarpininkai bando surengti oficialių Arcacho (armėniškas Kalnų Karabacho pavadinimas) ir Azerbaidžano atstovų susitikimą, siekiant sušvelninti įtemptą humanitarinę ir saugumo padėtį respublikoje“. Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas informavo ją apie separatistų sutikimą nuo rugsėjo 18 d. užtikrinti paralelinį humanitarinių krovinių gabenimą.
Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos yra paraginusios atidaryti Lačino koridorių ir Agdamo kelią humanitarinei pagalbai, Kalnų Karabache fiksuojant maisto ir vaistų stygių. Jau kurį laiką besitęsianti krizė ir pranešimai apie tai, kad Baku prie Kalnų Karabacho ir sienos su Armėnija telkia karius, kursto nuogąstavimus, jog tarp abiejų aršiomis priešėmis laikomų šalių gali įsiplieksti naujas konfliktas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho jau yra kariavę du karus.
2020 m. rudenį pratrūkusios, šešias savaites trukusios kautynės baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu paliaubų susitarimu, pagal kurį Armėnija perleido daugybės teritorijų, kurios iki tol ilgą laiką buvo jos rankose, kontrolę.
Jerevanui ir Baku nepavyksta susitarti dėl ilgalaikės taikos, nepaisant ES, JAV ir Rusijos bandymų tarpininkauti.