Kalnų Karabachą valdančios nepripažintos Arcacho respublikos valdžia priėmė atitinkamą Rusijos pasiūlymą, trečiadienį pranešė Armėnijos naujienų agentūra „Armenpress“ ir kitos.
„Dabartinėje situacijoje priemonės, kurių ėmėsi tarptautinė bendruomenė siekiant užbaigti karą ir išspręsti situaciją, yra nepakankamos, – „Armenpress“ citavo valdžios pareiškimą. – Atsižvelgdama į tai, Arcacho respublikos valdžia priima Rusijos taikos palaikymo kontingento vadovybės pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo.“
Karabacho separatistai pranešė, kad sudės ginklus ir nutrauks ugnį nuo trečiadienio 9.00 val. ryto Grinvičo laiku. (13 val. vietos laiku).
Separatistai taip pat praneša sutikę su pasiūlymu pradėti derybas dėl regiono integravimo į Azerbaidžaną, jos turėtų vykti ketvirtadienį.
Sutarta, kad iš Kalnų Karabacho bus išvesti likę Armėnijos kariuomenės daliniai, o Karabacho kovotojai atiduos ginklus, pranešė „Interfax“. Ar tai bus iš tikrųjų įgyvendinta, kol kas neaišku.
Pašiniano kreipimasis
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį per televiziją kreipdamasis į tautą pareiškė, kad Jerevanas nedalyvavo rengiant Kalnų Karabacho separatistų ir Azerbaidžano paliaubų susitarimą.
„Armėnija nedalyvavo rengiant deklaracijos dėl paliaubų Kalnų Karabache tekstą tarpininkaujant Rusijos taikdariams“, – sakė N. Pašinianas, pakartodamas, kad Jerevanas „neturi kariuomenės“ separatistų kontroliuojamame anklave.
Armėnija trečiadienį pranešė, kad per mažiau nei parą trukusią Azerbaidžano karinę operaciją ginčijamame Kalnų Karabacho regione žuvo daugiau kaip 30 žmonių ir daugiau kaip 200 buvo sužeista.
„Dėl apšaudymų iki šiol yra 32 žuvę ir daugiau kaip 200 sužeistų žmonių“, – feisbuke pranešė Armėnijos žmogaus teisių ombudsmenė Anahit Manasian. Pasak jos, septyni iš žuvusiųjų yra civiliai, įskaitant du vaikus.
Pagrindinio Kalnų Karabacho miesto valdžia anksčiau trečiadienį ragino gyventojus nebėgti nuo Azerbaidžano karinės operacijos prieš separatistų pajėgas.
„Šiuo metu nėra reikalo judėti, raginame laikytis saugumo taisyklių ir likti rūsiuose bei priešlėktuvinėse slėptuvėse“, – sakoma mero tarnybos pranešime, kuriame atkreipiamas dėmesys į „panikos“ požymius tarp vietos gyventojų.
Atskirai vadinamieji Rusijos taikdariai pranešė, kad iš „pavojingiausių“ Kalnų Karabacho rajonų evakuota daugiau kaip 2 000 civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 1 000 vaikų.
Antradienį Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją prieš Kalnų Karabachą, perspėdamas, kad ji „bus tęsiama iki galo“.
Azerbaidžano operacija Kalnų Karabache baigsis, jei armėnų separatistai „sudės ginklus“, pareiškė prezidentas Ilhamas Alijevas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, sakoma trečiadienį paskelbtame prezidentūros pareiškime.
Mitinge kalbėjęs separatistinio regiono vadovas Samvelas Šachramanianas apkaltino tarptautinę bendruomenę, kad ji tinkamai nereaguoja į Kalnų Karabacho krizę, ir pareiškė, kad regionas bus „priverstas imtis būtinų priemonių“ savo gyventojams apsaugoti.
Popiežius Pranciškus trečiadienį taip pat paragino visas šalis „nutildyti ginklus“ Kalnų Karabache.
„Vakar gavau nerimą keliančių žinių iš Kalnų Karabacho..., kur ir taip kritinę humanitarinę padėtį dabar dar labiau pablogino ginkluoti susirėmimai“, – sakė 86 metų popiežius kassavaitinės audiencijos pabaigoje.
Pasaulinės Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus 2016 metais per atskiras keliones lankėsi ir Armėnijoje, ir Azerbaidžane ir ragino užtikrinti „stabilią taiką“ regione.
Prancūzija paragino skubiai sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl kilusios krizės, o JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas telefonu pasikalbėjo ir su Armėnijos, ir Azerbaidžano lyderiais. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu kalbėjosi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pastaruoju metu buvo nuogąstaujama, kad neramiame Kaukaze gali kilti naujas karas. Armėnija buvo apkaltinusi Azerbaidžaną, kad šis aplink Kalnų Karabachą dislokuoja karius. Pasak šio ginčijamo regiono separatistų, antradienį Azerbaidžanas Kalnų Karabache naudojo artileriją, lėktuvus ir dronus.
Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtino, kad po to, kai buvo imtasi „vietinio pobūdžio antiteroristinių priemonių“, buvo perimta daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolė.