Kandidatas į JAV prezidentus aršiai nusiteikęs prieš V. Putiną: prakalbo apie karius Baltijos valstybėse

Jungtinės Valstijos turėtų svarstyti galimybę sustiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje tūkstančiais papildomų karių, kad suteiktų atsvarą prezidento Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos karinei galiai, trečiadienį pareiškė Baltuosius rūmus pretenduojantis užimti respublikonas Jebas Bushas.

Baigdamas dviejų dienų vizitą Vokietijoje per kelionę po Europą, kuria siekiama atskleisti buvusio Floridos gubernatoriaus diplomatinius gebėjimus, J.Bushas sakė, kad B.Putinas yra „peštukas“, kurį galima sutramdyti tik aiškiai demonstruojant galią.

„Kalbu ne apie tai, kad reikia būti karingiems, – sakau, kad tokios yra jūsų veiksmų pasekmės“, – J.Bushas sakė žurnalistams prieš išvykdamas iš viešbučio Berlyne į susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministru.

„Ir kad tai atgrasytų blogus padarinius, kurių mes nenorime matyti“, – pridūrė jis.

Antradienį kalbėdamas svarbioje Europos ekonomikos konferencijoje Berlyne J.Bushas pabrėžė, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracija priėmė teisingą sprendimą, pasiųsdama amerikiečių karius dalyvauti pratybose palei Lenkijos ir Baltijos šalių, kurios ribojasi su Rusija, sienas.

Tačiau Estija, kur J.Bushas lankysis penktadienį, kartu su Latvija ir Lietuva prašo JAV atsiųsti į regioną daugiau karių, kurie čia galėtų būti dislokuojami nuolat.

J.Bushas sakė, kad JAV ir NATO turi svarstyti atsvarą Rusijos pajėgoms, vykdančioms pratybas kitapus sienos.

„Jie dislokuoja dešimtis tūkstančių žmonių regione, turiu galvoje, tiesiog mūsų sąjungininkių pasienyje, o mūsų atsakas yra kur kas mažiau reikšmingas“, – sakė respublikonas žurnalistams, turėdamas galvoje Rusijos veiksmus regione.

„Žvelgiant iš šalies, neturint jokios įslaptintos informacijos, atrodo, kad mūsų pajėgų čia galėtų būti daugiau“, – pabrėžė jis.

J.Bushas neragino atsiųsti į regioną JAV karo laivų, tuo tarpu Didžioji Britanija neseniai pasiuntė į regioną savo karo laivą.

J.Bushui Berlyne buvo suteikta svarbi tribūna – Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), kuriai vadovauja kanclerė Angela Merkel, ekonomikos forumas.

Maždaug po valandos iš šios tribūnos į forumo dalyvius kreipėsi ir pati kanclerė, tačiau po konferencijos ji nesusitiko su J.Bushu ir nepaminėjo jo savo kalboje.

Maždaug 2 tūkst. žmonių auditorijoje nuvilnijo plojimai, kai J.Bushas užsiminė apie savo tėvą George'ą H.W.Bushą, kuris ėjo prezidento pareigas, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, Rytų Europos šalys žengė nepriklausomybės atkūrimo keliu, o Vokietija susivienijo, griuvus Berlyno sienai, kuri skyrė Rytus ir Vakarus.

Tačiau jis nepaminėjo dvi kadencijas prezidentu dirbusio savo brolio George'o W.Busho, kuris buvo nepopuliarus Vakarų Europoje, kai paliko savo postą, tačiau palaikė glaudžius ryšius su A.Merkel.

„Tas susivienijimas, kaip visi žinote, nebuvo neišvengiamas, – sakė J.Bushas. – Daug lyderių turėjo abejonių. Abejojo daug žmonių netgi šioje šalyje. Daug žmonių Jungtinėse Valstijose taip pat turėjo abejonių, ar verta mėginti“.

Tačiau kanclerio Helmut Kohlio ryžto dėka ir su G.H.W.Busho palaikymu „Vokietija yra vientisa ir laisva“, sakė kandidatas į prezidentus.

Vėliau trečiadienį J.Bushas vyks į Lenkiją, kur susitiks su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu Bronislawu Komorowskiu ir išrinktuoju prezidentu Andrzejumi Duda.

Savo kelionę J.Bushas baigs penktadienį apsilankymu Estijoje, kuri laikoma viena iš technologijų srities lyderių, o šeštadienį jis sugrįš į Jungtines Valstijas.

Pirmadienį J.Bushas ketina oficialiai paskelbti, jog kandidatuos į prezidento postą.