Tai, kad jis tapo kandidatu į pagrindinį šalies diplomatinį postą, nepaisant to, kad neturi darbo vyriausybėje patirties, nustebino „Exxon“ vadovybę. Kaip teigia su situacija susipažinę žmonės, įskaitant ir patį R. Tillersoną“.
64 metų naftininko iš Teksaso draugai jį vadina nepajudinamu konservatoriumi. Jie sakė, kad jis apsvarstys galimybę imtis jam pasiūlyto posto, vedinas patriotinio pareigos jausmo, taip pat ir dėl to, kad kitais metais ketina pasitraukti iš savo kompanijos į pensiją.
Jo susitikimas su D. Trumpu vyko antradienį, gruodžio 6 dieną, „Trumpo bokšte“. Tai patvirtino valdžios perdavimo D. Trumpui procese dalyvaujantis pareigūnas.
Žmonės, susipažinę su šiuo procesu, mano, kad R. Tillersonas turi mažiau galimybių tapti valstybės sekretoriumi, nei trys pagrindiniai pretendentai – Mittas Romney, Rudy Giuliani ir Davidas Petraeusas.
„R. Tillersono draugai ir kolegos sako, kad mažai kas iš JAV piliečių artimiau nei jis bendravo su V. Putinu, su kuriuo pažįstamas nuo tų laikų, kai atstovavo „Exxon“ interesams Rusijoje Boriso Jelcino režimo laikais“, – teigiama straipsnyje.
„Jis leido daugiau interaktyvaus laiko su V. Putinu nei, ko gero, bet kuris kitas amerikietis, išskyrus Henry Kissingerį“, – sakė buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas ir Vašingtono Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro prezidentas Johnas Hamre. Šio centro valdybos nariu yra ir R. Tillersonas.
2011 metais R. Tillersonas sudarė sutartį, pagal kurią „Exxon“ suteikiama prieiga prie Rusijos arktinių resursų ir leidžiama „Rosneft“ investuoti „Exxon“ koncesijoje visame pasaulyje. Kitais metais Kremlius apdovanojo R. Tillersoną Tautų draugystės ordinu.
„Šis sandoris galėjo transformuoti „Exxon“. V. Putinas tada pavadino šį sandorį vienu svarbiausių tarp Rusijos ir JAV, ir prognozavo, kad partnerystė galiausiai galėtų įsisavinti 500 milijardų dolerių (466 milijardus eurų, red.) Tačiau vėliau sandorį blokavo sankcijos, kurias Rusijai po dvejų metų įvedė JAV ir jos sąjungininkės už tai, kad ji įsiveržė į Krymą ir įsivėlė į konfliktus su Ukraina“, – rašo B. Olsonas.
„Kasmetiniame savo kompanijos posėdyje 2014 metais R. Tillersonas pasisakė prieš šias sankcijas, – teigiama straipsnyje. – Jis sakė: „Mes visada raginame žmones, kurie priima šiuos sprendimus, pagalvoti apie labai plačias su tuo susijusias rizikas ir apie tai, kam jie iš tikrųjų šiomis sankcijomis kenkia“.
Viena pirmųjų užduočių, kurias R. Tillersonas turėtų spręsti atėjęs į valstybės sekretoriaus postą – pasirūpinti akcijomis, kurių vertė išaugtų panaikinus sankcijas Rusijai. Pasak buvusio JAV ambasadoriaus Katare Chase’o Untermeyerio, R. Tillersonas, tikėtina, pagal Valstybės departamente galiojančias etikos taisykles turės parduoti šias akcijas.