Per kankinimų sesijas garsiai leidžiama muzika prisidėdavo prie psichologinių kančių, kurias patirdavo dalis iš tūkstančių A. Pinocheto politinių oponentų, sulaikytų po to, kai 1973 metais jis perėmė valdžią, rašo „The Telegraph“.
Anot buvusių kalinių, G. Harrisono kūrinys „My Sweet Lord“, muzika iš Stanley Kubricko filmo „A Clockwork Orange“ („Prisukamas apelsinas“) bei ispanų dainininko J. Iglesiaso dainos kartais skambėdavo ištisomis dienomis.
Mokslų daktarė Katia Chornik iš Mančesterio universiteto tyrinėja muzikos naudojimą liūdnai pagarsėjusiuose A. Pinocheto kankinimų namuose, koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose.
Viena buvusi kalinė pasakojo, kaip jos prižiūrėtojai specialiai jai dainuodavo italų popmuzikos hitą „Gigi l`Amoroso“, kol vesdavosi ją į tardymų kambarį, ir ją kankindami toliau leisdavo šios dainos įrašą.
Kitas kalinys teigė, kad jo kankintojo dainavimas tarsi paversdavo kankinimą normaliu reiškiniu.
Kiti sakė, jog pasitelkdavo muziką, kad prieš kankinimus sukauptų drąsos. Du buvę kaliniai prisiminė, kaip per kišeninį radiją klausėsi Harry Nilssono dainos „Without You“, Gilberto O` Sullivano „Alone Again“ ir Cato Stevenso „Morning Has Broken“.
Dainuodavo ir patys kaliniai
Daug kalinių dainuodavo patys, kartais paslapčia, o ne tokiose griežtose stovyklose jie net galėdavo groti muzikos instrumentais ir rengti koncertus, sakė Čilės tyrinėtoja.
K. Chornik taip pat tyrinėja choro atgimimą Tres Alamose, Santjage, kur buvo įsikūrusi viena didžiausių politinių kalinių stovyklų.
Stovyklos vadovybė tikėjosi, kad choras pagerins jos įvaizdį, ypač tuo metu, kai jie laukė Amerikos Valstijų Organizacijos žmogaus teisių komisijos inspektorių.
„Muzika sutelkdavo kalinius, nes tai buvo būdas pasidalyti savo siaubingomis kančiomis“, - sakė K. Chornik.
„Tačiau muzika tapdavo ir savotiška liudijimo forma. Daugybė kalinių oficialiai neegzistavo, daug jų išnykdavo be pėdsakų, ir dainos padėdavo prisiminti, kas jie yra ir kuo jie tikėjo“.
„A. Pinocheto sistema taip pat naudodavo muziką, kad pakeistų kalinių mąstymą. Ji tapdavo bausmės forma ir skambėdavo per kankinimus“.
„Populiarios dainos, nuolat leidžiamos dideliu garsu, turėdavo padaryti psichologinės ir fizinės žalos“.
K. Chornik vykdo fondo „Leverhulme Trust“ finansuojamą projektą, kuris vadinasi „Atminties garsai: muzika ir politinė nelaisvė A. Pinocheto Čilėje“.