Susitikime su savo saugumo pareigūnais V. Putinas sakė: „Mums nebuvo suteikta jokių kitų galimybių elgtis kitaip“. Jis pridūrė: „Turėjome tai padaryti, nes buvo rimta rizika mūsų visos šalies egzistavimui“.
Jis taip pat sakė, kad Rusija tebėra pasaulinės ekonomikos dalis ir Maskva neplanuoja kenkti sistemai, kuriai priklauso.
V. Putinas perspėjo, kad Rusijos partneriai neturėtų bandyti išstumti jos iš ekonominės sistemos.
„Rusija lieka pasaulio ekonomikos dalis, – sakė V. Putinas. – Neketiname kenkti pasaulio ekonomikos sistemai, kurios dalimi jaučiamės.“
Prezidentas pridūrė nenorįs, kad jo šalis būtų pašalinta iš tarptautinės ekonominės bendruomenės.
„Man atrodo, kad mūsų partneriai turėtų tai suprasti ir nekelti sau užduoties išstumti mus iš šios sistemos“, – pareiškė jis.
„Tai, kas vyksta – būtina priemonė. Mums tiesiog nepaliko jokių galimybių pasielgti kitaip. Saugumo srityje sukėlė tokių grėsmių, kad sureaguoti kitais būdais buvo neįmanoma. Visi bandymai [išspręsti krizę diplomatijos keliu] – perniek. Tiesą sakant, esu nustebęs. Nė vieno klausimo išsprendimas nepasistūmėjo nė per milimetrą“, – sakė Vladimiras Putinas.
Jis tikino neva jeigu Rusija nebūtų pradėjusi operacijos Ukrainoje, būtų susidūrusi su dar didesnėmis grėsmėmis.
„Galėjo mums sukurti tokių grėsmių, kad būtų apskritai pasidarę neaišku, kaip šalis toliau egzistuotų. Žinoma, visi suprantame, kokiame pasaulyje gyvename, ir ruošėmės tam, kas dabar vyksta, apribojimų ir sankcijų politikos atžvilgiu“, – pareiškė V. Putinas.
Ukraina ketvirtadienį pareikalavo, kad Rusijos bankai būtų pašalinti iš tarptautinio SWIFT finansinių pervedimų tinklo, Vakarų sostinėms svarstant, kaip sustiprinti sankcijas po Maskvos invazijos.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šį kreipimąsi po pokalbio su Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu ir pridūrė: „Ypač griežtų ES sankcijų paketas Rusijai jau atkeliauja“.
Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.
„Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį. Partneriai buvo įspėti, kad tokia (įvykių) eiga neišvengiamai sulauks atsakomųjų žingsnių iš Rusijos“, – sakoma Rusijos Federacijos nuolatinės atstovybės prie ES pareiškime, paskelbtame po V. Čižovo susitikimo su S. Sannino.
Pranešime taip pat sakoma, kad V. Čižovas susitikime išdėstė Rusijos požiūrį į Ukrainos krizę, „išsamiai nurodydamas priežastis, dėl kurių mūsų šalies vadovybė turėjo priimti sprendimą pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę, o paskui pradėti specialią karinę operaciją“.
Savo ruožtu EIVT atstovas nurodė, kad padėtis Ukrainoje bei Rusijos ir ES santykiai bus aptarti ketvirtadienio vakarą vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kur taip pat gali būti priimtas sprendimas dėl papildomų suvaržymų įvedimo.
Vėlai trečiadienį įsigaliojo naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.
Bendrija nurodė, kad sankcijos, kurios daugiausiai reiškia jų taikiniais tapusių asmenų aktyvų įšaldymą ir draudimą atvykti į 27 šalių Bendriją, yra pirmasis žingsnis iš virtinės planuojamų baudžiamųjų priemonių, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išplės agresiją prieš Ukrainą.
Rusijos lyderiui ketvirtadienį pradėjo didelio masto įsiveržimą į Ukrainą, Vakarų valstybės perspėjo, kad Maskva sulauks dar griežtesnio sankcijų atsako.
Nors V. Putinas pasirašė įsaką, pripažįstantį Donecko ir Luhansko separatistinių teritorijų nepriklausomybę, ir iš pažiūros vadovauja Rusijos kampanijai prieš Ukrainą, jo nėra sąraše asmenų, „kurie prisidėjo prie šio neteisėto sprendimo“ ir kuriems taikomos sankcijos.
V. Putinas ketvirtadienį paryčiais pradėjo didelio masto puolimą prieš Ukrainą, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
„ES išplės ribojančias priemones, kad jos būtų taikomos kiekvienam iš 351 Rusijos Valstybės Dūmos nario, kuris vasario 15 dieną balsavo už prezidento V. Putino siūlymą pripažinti Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę“, – nurodė ES būstinė.
Dar „27 aukšto rango asmenys ir subjektai, atlikę tam tikrą vaidmenį kenkiant arba keliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, įskaitant vyriausybės pareigūnus, bankus, verslininkus ir aukščiausio rango karinius pareigūnus, taip pat yra ES akiratyje.
Šios priemonės paveiks Rusijos ginkluotąsias pajėgas finansuojančius bankus. Jos suvaržo Maskvos prieigą prie ES kapitalo ir finansų rinkų bei paslaugų, taip pat uždraudžia ES prekiauti su minėtais dviem regionais, kad „atsakingieji aiškiai pajustų ekonomines savo neteisėtų ir agresyvių veiksmų pasekmes“.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad sankcijos „Rusijai bus skaudžios ir labai skaudžios“. Tačiau Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pasišaipė iš sankcijų pareiškęs, kad Rusija atsakys savomis priemonėmis.
„Kiekvieną kartą, kai jie paskelbia sankcijas Rusijai, jos neturi jokios prasmės ir yra bevertės “, – trečiadienį Belgijos transliuotojui RTBF sakė P. Tolstojus. – Tiesą sakant, šios sankcijos mums net nerūpi.“
„Jos sudaro įspūdį, kad Briuselio pareigūnai kažką daro, – sakė jis. – Nors iš tiesų jie nedaro nieko.“
Šios priemonės prisideda prie ekonominių ir kitokių sankcijų, įvestų Rusijai po to, kai 2014 metais ji aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Jos taip pat yra dalis veiksmų, kuriais siekiama priversti Maskvą laikytis 2015 metų Minsko taikos susitarimų, anksčiau nutraukusių įnirtingus susirėmimus Rytų Ukrainoje.
Sankcijos jau palietė Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, o taip pat uždraudė prekių, kurias galima naudoti ir civiliniams, ir kariniams tikslams, eksportą į Rusiją.
Daugiau nei 190 asmenų ir beveik 50 teisės „subjektų“ – daugiausia organizacijų, agentūrų, bankų ar įmonių – taip pat tapo ES sankcijų taikiniais už tai, kad „aktyviai remia veiksmus ir įgyvendina politiką, kuri kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.
Per Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų susirėmimus Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.