Vyriausybė viliasi, kad gyventojai elgsis sąmoningai, ir neskuba priimti naujų įstatymų ar įvesti karantino.
Visgi penktadienį Švedijos vidaus reikalų ministras Mikaelis Dambergas paragino tautiečius pernelyg neatsipalaiduoti. Nors daugelis Stokholmo gyventojų elgiasi atsakingai, M. Dambergo teigimu, „kai kuriose vietose ir esant tam tikroms situacijoms rekomendacijų nesilaikoma“.
Kalbėdamas su reporteriais šalies sostinėje, jis pareiškė: „Tai – kritinė akimirka, todėl atėjo metas vadovautis rekomendacijomis ir prisiimti atsakomybę.“
Švedijos kovos su COVID-19 strategija sulaukė tarptautinio dėmesio, nes šioje šalyje tebeveikia mokyklos, sporto klubai, kavinės, barai ir parduotuvės.
Kaip skelbia „Bloomberg“, per pastarąsias dvi savaites valdžios pareigūnai patikrino 200 Stokholme veikiančių restoranų ir vėliau išplėtė patikros mastą, kad užtikrintų, jog žmonės laikosi socialinio atsiribojimo taisyklių.
Miesto merė įspėjo, jog, nustačius rekomendacijų pažeidimų, maitinimo įstaiga bus uždaryta.
„Praeitą savaitę gavome pranešimų, kad Stokholmo gyventojai vis labiau atsipalaiduoja ir mėgaujasi gražiais orais. Pasakysiu labai aiškiai: galiojantys apribojimai nėra tik bendro pobūdžio patarimai, – spaudos konferencijos metu priminė sostinės merė Anna Konig Jerlmyr. – Perspėju visus restoranų savininkus, kurie neprisiima atsakomybės: būsite uždaryti, jeigu nesilaikysite apribojimų.“
Restoranai ir lauko kavinės dabar bus intensyviau tikrinamos, ar laikosi nacionalinės sveikatos tarnybos rekomendacijų, penktadienį spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministras M. Dambergas.
Tarnybos nurodymai esą yra ne patarimai, o direktyvos, kurių būtina laikytis.
„Priešingu atveju šios įmonės bus uždarytos“, – įspėjo ministras.
Švedijoje galioja daug laisvesnės priemonės kovojant su koronaviruso plitimu, todėl čia, be kita ko, gali dirbti barai, restoranai ir kavinės.
Žinybos ir vyriausybė primygtinai prašė, kad baruose būtų pakankamas atstumas tarp svečių ir kad klientai būtų aptarnaujami tik už staliukų. Nepaisant to, anot žiniasklaidos, savaitgalį įvairiuose baruose ir restoranuose grūdosi žmonės.
Visgi naujų susirgimų COVID-19 ir mirčių skaičiui pamažu stabilizuojantis smarkiai nuo naujojo koronaviruso nukentėjusioje šalies sostinėje Stokholme, valdininkai ir eiliniai gyventojai pradėjo vertinti naudą ekonomikai ir sveikatai, kurią atnešė pernelyg nesuvaržytas žmonių judėjimas.
„Laikausi nuomonės, kad vyriausybė elgiasi drąsiai, bet apgalvotai. Žinoma, kur kas lengviau tiesiog imti ir pasakyti, jog darysime tą patį, ką daro kitos šalys, ir įvesime karantiną. Tik tokiu atveju bus padaryta nemažai žalos: ekonomikos augimui, sveikatai ir netgi gyvenimo trukmei ateityje. Taigi vyriausybė rizikuoja, tačiau, kol mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra labai apkrauta, manau, šalies vadovai eina tinkamu keliu. Tikėtina, kad buvome atsidūrę netoli sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribos, tačiau dabar taip nėra, ypač palyginus su kitomis šalimis, kurios, mano manymu, moka per didelę kainą“, – „Reuters“ kalbėjo „Nordea“ padalinio Švedijoje vyriausioji ekonomistė Annika Winsth.
Švedijos valdžia nepasidavė raginimams uždaryti mokyklų ir pabrėžė, kad visos įgyvendinamos priemonės turi būti tvarios ilgesniu laikotarpiu. Valdininkai taip pat įspėjo apie griežtų apribojimų neigiamą poveikį ekonomikai ir gyventojų sveikatai.
Kita vertus, žmonėms rekomenduojama plauti rankas, laikytis atokiau nuo kitų, dirbti namuose, jeigu yra tokia galimybė, ir vengti kelionių savaitgaliais bei švenčių dienomis, vadinasi, gyvenimas Švedijoje irgi nukrypo nuo įprastos normos.
„Neliepiame žmonėms likti namuose. Manau, kad tai yra labai svarbi mūsų politikos dalis. Priešingai – gyventojai kaip tik turėtų eiti į lauką, mankštintis ir kvėpuoti grynu oru. Tai naudinga jų fizinei ir psichinei sveikatai. Sėdėti namuose ir klausytis radijo pranešimų, kad draudžiama eiti į lauką, man skamba kaip visiškai nelogiškas sprendimas, nebent išėjęs į gatvę iš karto puoli glėbesčiuotis su kaimynais. Į lauką būtinai turėtų išeiti pagyvenusieji, jei gali tai padaryti, kad sustiprintų savo sveikatą“, – sakė Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinis direktorius Johanas Carlsonas.
Švedijoje per parą užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 16 755 iki 17 567 (175 infekuotieji 100 tūkstančių gyventojų). Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 131 ir pasiekė 2 152. Tai penktadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.
Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 256 žmonės, tarp jų – 927 vyrai. Daugiausia infekuotųjų (6 967) ir mirusiųjų (1 192) užregistruota sostinės regione.
„Kreivė vėl šiek tiek pakilo į viršų. Tai susiję su tuo, kad pradėtas testuoti medicinos personalas, tyrimai atliekami senelių namuose, taip pat didėja hospitalizuotųjų skaičius“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė šalies vyriausiasis epidemiologas A. Tegnellis, komentuodamas tą faktą, kad Švedijoje per parą buvo užfiksuota iškart 812 naujų COVID-19 atvejų. Ketvirtadienį šis rodiklis buvo 701, trečiadienį – 682, antradienį – 185.
„Tai dar tikrai ne pabaiga, mes sprendžiame ir iš to, kad Stokholme vėl nustatytas nedidelis prieaugis“, – pridūrė specialistas. Švedijos sostinėje per pastarąsias septynias dienas išaiškinta 1 316 naujų užsikrėtimo atvejų.
Švedijos vyriausybė uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 2,6 milijono, mirė daugiau kaip 180 tūkst. infekuotųjų.