Pasak Johano Carlsono, Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinio direktoriaus, naujausi oficialūs duomenys rodo, kad bendras užsikrėtimų mastas „linkęs mažėti“, o „ligonių, gydomų intensyviosios priežiūros skyriuose, skaičius taip pat smunka“.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją Stokholme antradienį, J. Carlsonas pareiškė, kad infekcijų masto lėtėjimą „lėmė mūsų nuolatinės pastangos laikytis fizinio atstumo“.
Tokios įvykių eigos pasiekta po kelis mėnesius trukusių ginčų dėl Švedijos sprendimo vengti tikro karantino ir veikiau pasikliauti savo piliečių sąmoningu apsisprendimu laikytis socialinio atsiribojimo rekomendacijų.
Bet mirčių skaičius šalyje vis dar viršija kitų Skandinavijos valstybių mirštamumo nuo COVID lygį: Švedijoje mirčių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų yra daugiau nei dešimt kartų didesnis nei kaimyninėje Norvegijoje.
Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellas tvirtina, kad jo strategija ilgainiui pasiteisins kaip daug tvaresnis požiūris nei staigiai įvesti ir vėliau atšaukti karantinai kitose šalyse.
Buvo paminėtas Kinijos pavyzdys, kai šalis, kuri atrodė jau suvaldžiusi virusą, neseniai pranešė apie naujus protrūkius.
„Iš dalies ne tokį griežtą Švedijos požiūrį lėmė nuomonė, jog apribojimai bus reikalingi kurį laiką ir kad neaišku, ar visuomenė sutiks laikytis griežtesnių priemonių ilgą laiką“, – sakė „Bloomberg Economics“ ekonominių mokslinių tyrimų specialistė Johanna Jeansson.
Imunitetas
Bendras Švedijos atsakas į COVID-19 galbūt lėmė, kad virusas paveikė daugiau žmonių, ir iškėlė klausimą dėl kolektyvinio imuniteto. Bet duomenys iki šiol yra prieštaringi.
Visuomenės sveikatos agentūra savo birželį publikuotame tyrime nurodo, kad per savaitę, pasibaigusią gegužės 24 dieną, antikūnų nustatyta tik 6,1 proc. mėginių, surinktų šalies mastu.
Ankstesnė 50 000 testų analizė, kurią atliko privati įmonė „Werlabs AB“, parodė, kad apie 14 proc. žmonių, testuotų per šešias savaites Stokholmo regione, susiformavo COVID-19 antikūnai.
Pasak J. Carlsono, „imunitetas, be abejonės, galėjo atlikti tam tikrą vaidmenį teritorijose, kur buvo paplitęs užkratas, ir tai galėjo turėti įtakos bendriems rezultatams“.
Ironiška, pagrindiniai socialinio atsiribojimo reikalavimai Švedijoje dabar yra griežtesni nei daugelyje kitų šalių. Taip yra dėl to, kad tokios valstybės kaip Danija ir Norvegija sušvelnino karantinus, kuriuos įvedė pandemijos pradžioje, mėgindamos įveikti COVID-19.
Švedijos reikalavimų griežtumas pagal „Covid-19 Government Response Tracker“ rodo, kad šalis šiuo metu taiko griežtesnius apribojimus judėjimui nei Norvegija ir Suomija.
„Švedijos strategija yra klaidingai nušviečiama plačiu mastu, esą ji nieko nedaranti. Taip nėra, – sakė Williams Hanage‘as, Bostone įsikūrusios Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos docentas. Nors mirčių skaičius, ypač tarp senyvų slaugos namų gyventojų, yra labai didelis, galiausiai „Švedijos požiūris gali pasiteisinti kaip tvaresnis nei kitų šalių“, sakė jis.
Pasak J. Jeansson iš „Bloomberg Economics“, švedai vargu ar artimiausiu metu grįš prie įprasto gyvenimo ritmo, vis dar nerimaujant dėl viruso.
„Apribojimai greičiausiai ir toliau ribos paklausą Švedijoje, bent jau trečiąjį ketvirtį, – sakė ji. – O po to, mūsų manymu, socialinis atsiribojimas vis dar trukdys ekonominei veiklai, greičiausiai tol, kol bus prieinama vakcina.“