Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba sako, kad Rusijos rengiamų karinių mokymų tikslas – patikrinti, ar šalies pajėgos yra pasirengusios plataus masto karinei operacijai spaudžiant laikui.

Nuo 2015 metų Rusija prie savo vakarinės sienos pradėjo kurti tris divizijas – kiekvienoje iš jų po 10 tūkst. karių. Nepaisant to, kaip teigia šaltiniai, realybėje skaičiai žymiai didesni.

Buvęs NATO karinių pajėgų Europoje vadas, generolas Philipas Breedlove'as mano, kad Rusija meluoja ir kariniuose mokymuose iš tikrųjų dalyvaus beveik 100 tūkst. karių.

Remiantis pašnekovų teiginiais, prie vakarinės Rusijos sienos sutelktos pajėgos jau 2020 metais bus pasirengusios veržtis į kaimynines valstybes. Vertinant pagal pajėgų sudėtį ir turimą infrastruktūrą, jos gali veržtis iki 500 kilometrų į priekį.

Skelbiama, jog, neskaitant Baltijos valstybių, įmanomas puolimas ir Ukrainos pusėn. Įmanoma ataka ir iš Krymo pusės. Karinės agresijos tikslas – ne okupacija, o noras įbauginti Ukrainos pajėgas ir priversti šalį kapituliuoti. Kitaip tariant, paklusti agresoriaus sąlygoms.

Be to, kaip teigia A. Turčynovas, Rusija siekia atkurti savo sienas buvusios Sovietų Sąjungos ribose, tad šiam tikslui savo kaimynams daro spaudimą.

„Tai ir bandymai paveikti rinkimų rezultatus, ir savų žmonių paskyrimai į atsakingus postus, ir finansinis ar energetinis spaudimas (dujomis, nafta), naujų karinių bazių steigimas, karinės pseudosąjungos įkūrimas (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kuriai priklauso Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas). Pajutus, jog šios priemonės neveikia ir valstybės traukiasi iš Rusijos įtakos sferos, imamasi įgyvendinti valdžios keitimo schemą. Jeigu ir tai pasirodo neįmanoma, lieka dar viena galimybė – banali karinė jėga“, – žurnalistams pasakoja Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.

Priminsime, kad Lietuvos žvalgyba įsitikinusi, jog per Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, kurie vyks 2017 metų rudenį, galimos provokacijos prie sienos su Lietuva ir Lenkija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (519)