Karinių konfliktų pasaulyje daugėja, bet JAV gynybos pramonės klestėjimo nematyti: paaiškino kodėl

Ginklų gamyba – išskirtinis verslas. Jam neaktualūs makroekonominiai rodikliai ir besikeičiantis vartotojų skonis. Ginklų pramonės perspektyvas lemia vienintelis veiksnys – kokią karinę grėsmę jaučia jos klientai. Vykstant karui Ukrainoje ir Gazoje (taip pat gali kilti konfliktas tarp Izraelio ir Libano), o Kinijai vis labiau dairantis į Taivaną, Vašingtone liepos 9–11 d. įvykusio NATO viršūnių sutikimo metu grėsmės lygis buvo įvertintas kaip milžiniškas.

Praėjusiais metais 32 NATO valstybės narės gynybai išleido 1,3 trln. JAV dolerių (1,19 trln. eurų). Net ir atsižvelgus į infliaciją, tai yra rekordiškai didelė suma – bent jau skaičiuojant nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Gerokai daugiau už kitas Aljanso nares išleidusios Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiais metais biudžete gynybai skyrė 842 mlrd. JAV dolerių (773 mlrd. eurų). Istoriškai labiau taikūs europiečiai, išsigandę rusiškų tankų, beveik priartėjusių prie jų sienų, atsisako dešimtmečius praktikuoto šykštumo, dėl kurio Europos šalių ginkluotosioms pajėgoms trūksta įrangos maždaug už 600 mlrd. JAV dolerių (apie 625 mlrd. eurų). Šiais metais NATO tikisi, kad 18 Aljanso valstybių narių įgyvendins tikslą, t. y. gynybai skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2014 m. tokios viltys buvo dedamos tik į tris šalis.

Ne visa suma bus panaudota ginkluotei pirkti, juk reikia mokėti atlyginimus kareiviams, remontuoti ir prižiūrėti įrangą bei valdyti karines bazes. Visgi praėjusiais metais 28 proc. NATO bendro karinio biudžeto, arba apie 360 mlrd. JAV dolerių (maždaug 331 mlrd. eurų), buvo išleista ginklų sistemoms, transporto priemonėms ir kitai svarbiai įrangai pirkti. Prieš 10 metų šioms reikmėms skirta suma buvo daugiau nei dvigubai mažesnė. Ir sumos tik augs. Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios naikintuvų „Typhoon“ gamintojos „BAE Systems“ vykdomasis direktorius Charlesas Woodburnas prognozuoja „ilgą didėjančių išlaidų gynybai laikotarpį“.