Ch. Hagelis ir Sergejus Šoigu kalėjosi apie cheminius ginklus Sirijoje bei raketinės gynybos klausimus ir pažadėjo toliau palaikyti artimą ryšį. Pentagonas netgi išplatino programą „Skype“ primenančio pokalbio nuotraukas, rašo svetainė foreignpolicy.com.
Tai vyko dar gerokai prieš tai, kai Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė krizę, kuri Vašingtono bei Maskvos santykius pablogino iki žemiausios ribos per kelis dešimtmečius. Šiandien ryšys, kurį Ch. Hagelis pradėjo megzti su savo kolega iš Rusijos, yra viena iš kelių Vašingtono komunikavimo su Maskva linijų. Anksčiau tokio pobūdžio vadinami kariuomenės su kariuomene dialogai padėdavo Jungtinėms Valstijoms sušvelninti įtampą, susiderėti dėl tokių dalykų kaip krovinių gabenimas per Pakistano teritoriją bei išvengti krizių tokiose vietovėse kaip Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Tačiau kalbant apie Ukrainą, šie pokalbiai iki šiol nepadėjo pakoreguoti įtemptos dinamikos tarp abiejų valstybių.
„Gynybos ministro postas yra labai įtakinga pozicija, bet įtaką gali turėti tik tuomet, kai šalis yra pasirengusi išklausyti ir derėtis su ministru, - sakė jis. Šiuo atveju, manau, tai nutiks tik tuomet, jei to norės pats V. Putinas.“
Jungtinių Valstijų Gynybos departamento pareigūnai nurodė, kad pirmadienį per Ch. Hagelio ir S. Šoigu pokalbį, kuris buvo antrasis nuo krizės pradžios, JAV gynybos sekretorius spaudė atskleisti konkrečias detales apie Rusijos ketinimus Ukrainos rytinėse srityse, prie kurių Maskva yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių. S. Šoigu patikino Ch. Hagelį, kad Rusija neturi planų veržtis į Ukrainą, pažymėjo pareigūnai.
„Skambutis tarp ministro Šoigu ir Ch. Hagelio nebuvo tas pokalbis, kuriame du žmonės kalbasi negirdėdami vienas kito“, - sakė aukšto rango gynybos pareigūnas, kuris 45 minutes trukusį pirmadienio pokalbį apibūdino kaip mandagų, atvirą ir tiesų, bet taip pat kartais atžarų.
„Reikia pažymėti, kad nors jie nesusitarė dėl visų dalykų, jie tikrai susitarė toliau kalbėtis ir tai nėra nereikšminga“, – sakė pareigūnas.
Abu vadai susitarė palaikyti atvirą komunikacijos liniją, rodo vėliau paskelbtas pokalbio tekstas. Nepaisant oficialiai sustabdytų santykių su Rusijos kariuomene, aukščiausias sąjungininkų vadas Europoje, generolas Philipas Breedlove`as taip pat palaiko artimus kontaktus su savo kolegomis rusais.
Kariuomenės su kariuomene ryšiai tarp Jungtinių Valstijų ir tokių šalių kaip Egiptas bei Pakistanas aukštiems kariniams lyderiams visuomet būdavo labai svarbūs. Uniformuoti pareigūnai jais didžiuodavosi net tuomet, kai diplomatiniai ryšiai tapdavo įtempti arba visai nutrūkdavo.
„Santykiai tarp kariuomenių (tiek tarp uniformuotų vadų, tiek tarp gynybos ministrų) tampa dar svarbesni, kai susilpnėja diplomatiniai, ekonominiai ir politiniai santykiai“, - sakė į atsargą išėjęs karinio jūrų laivyno admirolas Jimas Stavridis, taip pat ėjęs sąjungininkų pajėgų vado Europoje pareigas. Nors jie ne visada padeda pagerinti padėtį, jie beveik visuomet užtikrina, kad padėtis netaptų katastrofiškai blogesnė.
Kalbant apskritai, toks kanalas leidžia vadams ir kariuomenėms lyderiams užkirsti kelią krizei ir keistis informacija pastarąjį procesą abi pusės paprastai laiko atskiru ir nepriklausomu nuo politinio dialogo tarp jų šalių.
Kai Ch. Hagelis atvyko į Pentagoną, jam teko pareiga palaikyti atviras komunikacijos linijas su virtine šalių. Jis daugybę kartų kalbėjosi su savo kolega iš Izraelio Moshe Yaalonu, ir padėjėjai pažymi, kad jų bendravimas persikėlė net į asmeninį lygmenį. Tačiau Ch. Hagelio pastangos bendraujant su tokiomis šalimis kaip Rusija buvo kur kas mažiau sėkmingesnės.
Pavyzdžiui, prieš perversmą Egipte Ch. Hagelis kelis kartus kalbėjosi su Egipto kariuomenės vadu, generolu Abdeliu Fattah al-Sisi ir spaudė jį laikytis nuosaikios pozicijos Musulmonų brolijos atžvilgiu bei vengti pernelyg stiprios valdžios.
Tuo metu Pentagono pareigūnai tvirtino, kad Ch. Hagelio pokalbiai telefonu su A. F.al-Sisi buvo iš esmės vienintelis gyvybingas bendravimo kanalas krizės metu. Tačiau A. F. Al-Sisi vis tiek uždraudė Musulmonų broliją ir šimtams jos narių po efektyvių šou tapusių teismų skyrė mirties bausmes.
Pentagono pareigūnai tvirtino, kad šie pokalbiai padėjo išvengti, kad Vašingtono ir Kairo santykiai visiškai nežlugtų, nors jie pablogėjo tiek, kad Jungtinės Valstijos sustabdė Egiptui didžiąją dalį pagalbos. Tiesa, praėjusią savaitę Pentagonas paskelbė dalinai atšaukęs šį draudimą ir sudaręs sąlygas Egiptui pristatyti 10 sraigtasparnių Apache.
Buvęs Štabų vadų komiteto pirmininkas, admirolas Mike`as Mullenas garsėjo tvirtais ryšiais su tokias pačias pareigas einančiu Pakistano armijos vadu, generolu Ashfaqu Parvezu Kayaniu. Jie dažnai kalbėdavosi telefonu ir buvo susitikę daugiau kaip 20 kartų. Pareigūnai teigia, kad šie santykiai, kuriuos abu vadai uoliai puoselėjo, buvo gyvybiškai svarbūs, kai tarp abiejų valstybių iškildavo daugybė klausimų, pradedant konfliktu dėl Centrinės žvalgybos valdybos nepilotuojamų orlaivių antskrydžių Pakistano viduje ir baigiant kariuomenės krovinių gabenimu iš Afganistano į Pakistano uostus.
Šis bendravimas taip pat buvo itin svarbus Vašingtono pastangoms įtikinti Pakistaną imtis agresyvesnių veiksmų prieš kovotojus įstatymo nekontroliuojamuose pasienio regionuose.
Svarbiausia, kad tokie asmenys kaip Ch. Hagelis ir S. Šoigu užmegztų patvarius, ilgalaikius santykius ne tik tokius, kurie būtų skirti patogumui ar krizės metu.
„Kaip dažnai sakoma, negali sukelti pasitikėjimo antplūdžio, – pažymėjo J. Stavridis. – Trys puodeliai arbatos yra tik pradžia.“