Žūties akimirką H. Amirabdollahianui buvo 60 metų.
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai paskelbė apie JAV pasitraukimą iš susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos ir tas susitarimas žlugo, H. Amirabdollahianas tapo vienu iš tų, kurie pasisakė už griežtas permainas Irane. Jis dirbo vadovaujant prezidentui Ebrahimui Raisi, aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei statytiniui, ir vykdė jų politiką.
2023 m. H. Amirabdollahianas prisidėjo ir prie pastangų sumažinti įtampą su varžove regione laikoma Saudo Arabija, bet jau po kelių mėnesių tas pastangas nustelbė įtampa, kilusi dėl Izraelio karo su „Hamas“. Jis visada buvo susijęs su Revoliucijos gvardija, šalyje veikiančia sukarinta organizacija, o kartą yra gyręs 2020 m. per JAV drono smūgį Bagdade žuvusį generolą Qasemą Soleimanį.
„Turėtumėte padėkoti Islamo Respublikai ir Qasemui Soleimaniui, nes Soleimanis prisidėjo prie taikos ir saugumo pasaulyje, – yra sakęs H. Amirabdollahianas. – Jei ne Islamo Respublika, jūsų metro stotys ir žmonių būriavimosi vietos Briuselyje, Londone ir Paryžiuje nebūtų saugios.“
2011–2013 m. H. Amirabdollahianas dirbo Užsienio reikalų ministerijoje (tada jai vadovavo Ali Akbarui Salehi). Šioje institucijoje jis dirbo ir tada, kai užsienio reikalų ministro pareigas ėjo Mohammadas Javadas Zarifas – vienas pagrindinių veikėjų, dalyvavusių sudarant branduolinį susitarimą, pasiektą šalį valdant palyginti nuosaikiam prezidentui Hassanui Rouhani.
Tačiau tarp M. J. Zarifo ir H. Amirabdollahiano įvyko konfliktas, kurio priežastimi veikiausiai tapo nesutarimai Irano užsienio politikos klausimais. M. J. Zarifas pasiūlė H. Amirabdollahianui ambasadoriaus Omane postą – strategiškai svarbią vietą, turint omenyje, kad tasai sultonatas ilgą laiką tarpininkavo tarp Irano ir Vakarų. Vis dėlto H. Amirabdollahianas pasiūlymo nepriėmė.
2021 m., kai prezidentu buvo išrinktas Ebrahimas Raisi, H. Amirabdollahianas gavo užsienio reikalų ministro postą. Apskritai, jis rėmė Irano vyriausybės poziciją: pritarė jai net ir po Mahsa Amini (sulaikytos dėl to, kad neva nenešiojo hidžabo) mirties 2022 m. – masinius protestus šalyje sukėlusio įvykio. Susidorojimas su protestantais užsitęsė net kelis mėnesius. Per tą laikotarpį daugiau kaip 500 žmonių žuvo ir daugiau kaip 22 tūkst. buvo sulaikyti.
Kovo mėnesį Jungtinių Tautų tyrimo grupė nustatė, kad Iranas yra atsakingas už fizinį smurtą, nulėmusį M. Amini mirtį.
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui H. Amirabdollahianas buvo susitikęs su užsienio šalių pareigūnais ir „Hamas“ lyderiu. Jisai yra grasinęs Izraeliui atsakomaisiais veiksmais ir gyręs balandį įvykdytą išpuolį prieš tą šalį.
H. Amirabdollahianui tenka atsakomybė ir už Irano atsaką į apsikeitimą staigiais oro smūgiais su kaimyniniu Pakistanu. Jis taip pat rūpinosi diplomatiniais ryšiais su Talibanu Afganistane, kurio santykiai su Iranu buvo ganėtinai įtempti.
H. Amirabdollahianas buvo vedęs ir turėjo du vaikus.
