Karų akivaizdoje akys krypsta į tarptautinę teisę – ko ji verta, jei susitarimai tarp valstybių griūva?

Rusija perka ginklus iš Šiaurės Korėjos. Na ir kas?


 Kokią galią turi tarptautiniai susitarimai? Jungtinių Tautų rezoliucijos? Hagos arešto orderis? Kuo grėstų branduolinio ginklo panaudojimas? Ar galima ateityje tikėtis pokyčių tarptautinėje teisėje? Kada ji paprastai keičiasi?

 Pašnekovė – Vilniaus universiteto doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė.

Anot pašnekovės, po Antrojo pasaulinio karo Rusija, kaip viena iš nugalėtojų, jau seniai piktnaudžiauja tokiu savo statusu, dėl to sprendimų priėmimas tarptautinėse bendruomenėse dažnai atsiduria aklavietėje. „Jungtinių Tautų rezoliucija aiškiai draudžia pirkti ginklus iš Šiaurės Korėjos kaip iš branduolinės valstybės. Akivaizdu, kad Rusija to nepaiso. To rezultatas yra sankcijos“, – dėstė docentė.