Tuomet penki teisiamieji atėmė pareigūnų ginklus ir ėmė šaudyti. Trys teisiamieji buvo nušauti, o dar du buvo sužeisti. Iš jų vienas vėliau mirė ligoninėje.
„Penki vyrai, kurie tą dieną mėgino pabėgti, buvo kaltinami žiauriais nužudymais pakelėse Maskvos apylinkėse. Tai buvo vienos iš šiurpiausių žudynių Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje. Jos taip pat buvo ir vienos mįslingiausių. Dėl to šie nužudymai paskatino sensacingų gandų apie esą gaujos turimą užtarimą valdžioje ir jos siaubingą kerštą. Praėjo beveik treji metai, tačiau gandai netyla, ir tam yra rimtų priežasčių“, – rašoma straipsnyje.
Pateikęs kaltinamosios pusės versiją (pirmasis nužudymas įvykdytas 2014 metų gegužės 3 d.) ir išvardijęs kai kurias aukas, autorius pažymi: „Kai kuriuose pranešimuose buvo teigiama, kad gauja iš viso nužudė 26 vairuotojus“. Rusijos spauda šią gaują pavadino „GTA gauja“, pagal asociaciją su kompiuteriniu žaidimu „Grand Theft Auto“.
Savo straipsnyje M. Bennettsas aprašo kelias hipotezes, kurios buvo keliamos tuo metu. „Rusijos nacionalistai kėlė versiją, kad ukrainiečių valdžia pasamdė žudikų, kad šie žudytų eilinius rusus. Remiantis šia teorija, keršto priežastimi buvo Kremliaus tais metais įvykdyta Krymo aneksija. Kiti teigė, kad gaują sudarė Rusijos specialiųjų dalinių kariai, liovęsi klausyti valdžios. Jie rėmėsi nepatvirtintais gandais, esą užpuolikai šaudė kulkomis, kurių galėjo gauti tik Rusijos specialiosios pajėgos. Maskvos valstybinio universiteto dėstytojas Vladimiras Jachnenka teigė, kad žudikai garbino Šėtoną, nes geležiniai spygliai, kuriuos jie naudojo stabdyti automobilius, buvo juodų kryžių formos.
M. Bennettsas rašo, kad 2014 metų lapkričio 6 d. Rusijos specialios paskirties būrio pareigūnai Udelnajos kaime apsupo namą, kuriame gyveno Kirgizijos pilietis Ibaidulas Subchanovas. Tyrėjų teigimu, jis pasipriešino, todėl buvo nukautas. Namas sudegė, o vėliau buvo rasta dešimtys ginklų. Galiausiai tyrėjai priėjo prie išvados, kad I. Subchanovas buvo GTA gaujos vadeiva.
Per kelias kitas savaites buvo suimti devyni tariami gaujos nariai, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl septyniolikos žmonių nužudymo. Visi jie buvo atvykėliai iš Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano, atkeliavę į Rusiją dirbti.
„I. Subchanovas rūpinosi Udelnajos kaime esančios sodybos technine priežiūra. Įdomiausia, kad ši sodyba, kurioje jis gyveno, priklausė aukštas pareigas Rusijos generalinėje prokuratūroje ėjusio Aleksejaus Staroverovo giminaičiams“, – rašoma straipsnyje.
„A. Staroverovas kategoriškai neigė, kad ką nors žinojo apie gaują. Jis sakė, kad retai lankėsi sodyboje ir visai nepažinojo I. Subchanovo. Tačiau kai kas abejojo, kad jis sakė tiesą, ir atkreipė dėmesį į jo abejotinus finansus, o tai galima laikyti dviveidiškumo ženklu. (Nepaisant jo kuklaus atlyginimo, žurnalas „Forbes“ kažkada jį įtraukė į turtingiausių jėgos struktūrų pareigūnų sąrašą)“, – rašoma straipsnyje.
„A. Staroverovo ryšys su gauja turėjo būti viena didžiausių metų naujienų, tačiau prokremliška žiniasklaida tai iš esmės ignoravo, – rašo straipsnio autorius. – Apklausę A. Staroverovą tyrėjai padarė išvadą, kad tai, jog tariamas gaujos vadeiva gyveno jo sodyboje, buvo grynas atsitiktinumas. Nors daug kas abejojo oficialia versija, nebuvo aiškaus paaiškinimo, kodėl jis galėjo susidėti su gauja.“
Portalo „Fergana“ žurnalistas Dmitrijus Aliajevas pažymėjo: „Tiesiog netikiu tokiais atsitiktinumais“.
Straipsnio autorius pažymi, kad būta ir kitų keistų dalykų. „Rossijskaja gazeta“, remdamasi šaltiniais teisėsaugoje, teigė, kad įtariamieji nužudymais – radikalūs islamistai.
Tačiau praėjus kelioms dienoms po areštų Rusijos Federacijos tyrimų komitetas paskelbė, kad nužudymai tebuvo itin žiaurūs apiplėšimai pakelėse. „Ši išvada prieštaravo viskam, kas buvo žinoma apie užpuolimus“, – rašo autorius.
Tariamų GTA gaujos narių advokatai, kuriuos paskyrė valstybė, pareiškė, kad jų ginamieji yra kalti. „Tačiau per interviu „Newsweek“ Irina Zykova, atstovavusi vienam iš išgyvenusių kaltinamųjų, davė suprasti, kad nužudymai buvo vykdomi ne tik dėl finansinės naudos“, – rašoma straipsnyje.
„Tiesa yra ta, kad jie iš savo aukų beveik nieko neatimdavo, – sakė advokatė. – Tačiau turite suprasti, kad aš esu gynėja ir man paprasčiau dirbti su byla, kuri yra pateikta teismui, nei su rimtesniais kaltinimais.“
„Po susišaudymo teisme aš paskambinau Natalijai Kozlovai, straipsnio, kuris buvo išspausdintas laikraštyje „Rossijskaja gazeta“, autorei“, – rašo M. Bennettsas.
„Tyrėjai nenorėjo gąsdinti visuomenės, – sakė N. Kozlova. – Visuomenei ne visuomet reikia žinoti visą tiesą.“
„Anot N. Kozlovos, nemalonus faktas yra tas, kad nužudymus, kuriuos įvykdė ta gauja, įkvėpė sprogstamasis islamiškojo ekstremizmo ir nepasitenkinimo dėl priešiško elgesio šių žmonių atžvilgiu Rusijoje mišinys“, – perpasakojo autorius.
„Jie žudė žmones dėl rasinių, nacionalinių ir religinių priežasčių, – sakė N. Kozlova. – Veikiausiai kai kurie jų vėliau būtų išvykę į Siriją.“
Diana Tatosova, atstovavusi Fazlitdinui Chasanovui, kuris buvo nušautas per susišaudymą teisme, M. Bennettsui duotame interviu sakė, kad GTA gaujos narius „bent jau dalinai skatino „ideologiniai įsitikinimai“ ir noras keršyti. Jos teigimu, nužudymus pakelėse paskatino „klaidingas ir primityvus mąstymas, kad „jeigu mūsų bijo, tai mus gerbia“.
Tie nužudymai buvo kvalifikuoti kaip apiplėšimai, sakė advokatė, nes „tyrimų komitetas niekada neišplatins pareiškimo, kuris sukeltų paniką visuomenėje“, jos nuomonę išreiškė straipsnio autorius.
„Tyrėjai nesureagavo į „Newsweek“ prašymą pakomentuoti šią bylą, tačiau jeigu GTA gauja iš tiesų vykdė teroristinę kampaniją Pamaskvyje, nesunku suprasti, kodėl Rusijos valdžia nenori, kad ši tiesa pasklistų“, – mano straipsnio autorius.
„Naujiena, kad imigrantų gauja iš Vidurio Azijos žudė rusus dėl etninių ar religinių priežasčių, veikiausiai sukeltų maištą visoje šalyje ir paskatintų žudymą iš keršto, nepaisant V. Putino teiginių, jog jis užtikrina Rusijoje „stabilumą“, – rašo M. Bennettsas.
„Rusijos valstybinė žiniasklaida nenori pripažinti, kad teroro aktai vyksta ne tik Vakarų šalyse, – teigia garsus tinklaraštininkas-tyrėjas Ruslanas Levijevas. – Jie nori įtikinti rusus, kad teroro aktai Europoje – tiesioginis tolerantiškesnio požiūrio į imigrantus ir pabėgėlius rezultatas.“
„Newsweek“ straipsnio autorius pažymi, kad ne visi tiki, jog kaltinamieji šioje byloje iš tiesų buvo kalti dėl nužudymų. „Policijos sukurti fotorobotai, nutekėję į Rusijos žiniasklaidą, leido teigti, kad žudė baltieji slaviškos išvaizdos vyrai. Tyrėjai nekomentavo, ar šie fotorobotai tikri, o „Newsweek“ negalėjo patvirtinti jų tikrumo“, – rašoma straipsnyje.
Kiti sako, kad gaujos taktika, leidusi jiems, rodos, labai lengvai pabėgti nuo policijos, rodė, kad tikrai veikė ne mėgėjai. „Netikiu, kad šaudė tie tadžikai, uzbekai ir kirgizai, – sakė D. Aliajevas. – Visi nužudymai buvo įvykdyti labai profesionaliai. Jeigu tai tikrai būtų buvę paprasti imigrantai, Rusijos specialiosios pajėgos, labai greitai būtų juos suradusios ir sunaikinusios.“
„Esama ir kito, rimtesnio pagrindo abejoti. Nors iš pradžių įtariamieji prisipažino dėl nužudymų, vėliau kai kurie jų savo parodymus atsiėmė ir teigė, kad tyrėjai privertė juos prisipažinti kankindami“, – rašoma straipsnyje.
Taip pat kyla klausimų, kodėl Maskvos srities teisme buvo tiek mažai apsaugos, ir kodėl įtariamieji nebuvo surakinti antrankiais už nugaros.
„Garsus advokatas Igoris Trunovas sako, kad veikiausiai šiuos žmones paskatino mėginti bėgti, kad specialiosioms tarnyboms būtų sukurta puiki galimybė juos likviduoti. Galbūt taip jiems buvo užčiauptos burnos, kol jie nesugalvojo atskleisti kokių nors paslapčių?“ – rašo straipsnio autorius.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad įtariamasis Anvaras Ulugmuradovas preliminaraus teismo posėdžio metu paklausė: „Ar galiu gauti garantijų, kad man nieko nenutiks, kad man niekas nepakenks, ... jeigu aš papasakosiu, kas įvyko iš tiesų?“ Anot M. Bennettso, kiti tariami gaujos nariai išreiškė panašų norą.
„Ko jūs norite? – sušuko teisėjas. – Teismas nieko negali jums suteikti.“
Išgyvenę atsakovai daugiau nieko nepasakė. Bent jau kol kas.