B. Netanyahu Irano branduolinį ginklą traktuotų kaip XXI a. nacių karo mašinos ir ispanų inkvizicijos atitikmenį – naujausią mėginimą sunaikinti žydus. Užkirsti kelią tokiam žydui naikinimui yra jo gyvenimo misija. E. Barakui, kuris atmeta kalbas apie antrąjį Holokaustą ir būgštavimus dėl Izraelio išnykimo, tai tėra strategijos iššūkis: „neliečiamybės zonos“ ir „raudonos linijos“ - puolimo operacijos prieš Irano branduolinius objektus detalės.
„Visi lyderiai turi savo patarėjų virtuvę, tačiau B. Netanyahu ir E. Barakas sukūrė savo atskirą virtuvėlę iš dviejų asmenų, - per vieną interviu sakė laikraščio „Yediot Aharonot“ apžvalgininkas Nahumas Barnea. – Jie jau daug savaičių nediskutavo apie Iraną su likusiais vyriausybės nariais ir yra įsitikinę, kad egzistuoja tik vienas būdas spręsti Irano krizę – jų būdas“.
Aukšto rango Izraelio pareigūnas, artimai dirbantis su abiem lyderiais ir pageidavęs neskelbti jo pavardės, patvirtino, kad pastaruoju metu ministrų kabinetas nesprendė su Iranu susijusių klausimų, tačiau pažymėjo, kad detalus ir užsitęsęs pasiruošimas jau virto realia karinio smūgio tikimybe. Apie minimus politikus jis sakė: „Vienas regi save kaip gelbėtoją, antras galvoja tik apie gerą operaciją. Jie yra keista pora, pradėję vertinti vienas kitą. Jie kartu kontroliuoja šį klausimą“.
B.Netanyahu vadovauja dešiniojo sparno partijai „Likud“ ir augo veikiamas revizionistinės sionistų tradicijos, kuri siekė kuo labiau išplėsti teritoriją, duoti agresyvų atkirtį Izraelio priešininkams ir atmesti pirmojo ministro pirmininko Davido Ben Guriono kvazisocializmą.
Tuo tarpu E. Barakas augo kolektyviniame ūkyje, kuris glūdi pačioje socialistinio sionizmo širdyje, ir po ilgos bei apdovanojimais įvertintos karjeros kariuomenėje tapo Darbo partijos pirmininku. Jis trumpam buvo užėmęs ministro pirmininko postą, bet vėliau prarado rinkėjų paramą ir 2001 metais pralaimėjo rinkimus Arieliui Sharonui.
„Žvelgiant iš viršaus, jie yra labai skirtingi, - sakė kairiųjų Darbo partijai priklausantis parlamentaras Danielis Ben Simonas, dirbęs su E. Baraku. – B. Netanyahu negali atskirti Izraelio nuo Holokausto. Jis laiko save visų žydų ministru pirmininku. E. Barakas yra pagrindinis izraelietis, sionizmo princas. Daug kas manė, kad E. Barakas sustabdys B. Netanyahu dėl Irano. Tačiau jis kartu su B. Netanyahu įsitraukė į dviejų žmonių šou“.
Nors daug kas būgštauja, kad Izraelio smūgiai Iranui gali virsti katastrofa, E. Barakas ir B. Netanyahu vis įnirtingiau tvirtina, jog gali nebūti kito pasirinkimo. Jie laikosi nuomonės, kad renkantis tarp Irano su branduoliniais ginklais, kurie, jų teigimu, gali būti panaudoti prieš Izraelį bei paskatinti regionines ginklavimosi varžybas, ir puolimo prieš Iraną, kol jis dar nepasigamino branduolinio ginklo, pasekmių, pastarosios yra kur kas priimtinesnės. Jie pripažįsta, kad toks puolimas sulauks atsakomųjų smūgių, kurie gali nusinešti žmonių gyvybes ir sugriauti nuosavybę. Tačiau jie tvirtina, kad tai yra mažesnė blogybė iš dviejų.