A. Nevzlinas, artimas tremtyje gyvenančio Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio bendražygis, buvo apkaltintas tuo, jog užsakė Lietuvoje užpulti A. Navalno sąjungininką Leonidą Volkovą, Šveicarijoje – A. Navalno padėjėją Ivaną Ždanovą, o Argentinoje – ekonomisto Maksimo Mironovo žmoną Aleksandrą Petrachkovą.
A. Navalno komanda tvirtina, kad įrodymų, jog A. Nevzlinas užsakė minėtus užpuolimus, gavo iš „reikalų tvarkytojo“ Andrejaus Matuso, kuris netrukus po to, kai sužinojo, kad jam nebus sumokėta, „pradingo“ ir perdavė savo informaciją Kremliaus finansuojamam kanalui „Russia Today“.
A. Nevzlinas paneigė „bet kokia forma dalyvavęs bet kokiuose išpuoliuose prieš žmones“ ir pridūrė, kad „teisingumas patvirtins jam pateiktų kaltinimų absurdiškumą ir visišką nepagrįstumą“.
M. Chodorkovskis pareiškė manąs, kad A. Navalno komandos gauta informacija buvo „FSB provokacija“.
Kas tas yra tas L. Nevzlinas, kaltinamas užsakęs Volkovo užpuolimą Vilniuje?
L. Nevzlinas gimė 1959 metais Maskvoje ir savo karjerą Sovietų Sąjungoje pradėjo kaip kompiuterių inžinierius. Žlugus Sovietų Sąjungai ir prasidėjus neramiems laikams, jis perėjo į verslo pasaulį ir pradėjo dirbti su Michailu Chodorkovskiu, vienu stipriausių to meto Rusijos oligarchų.
Kartu jie atliko svarbų vaidmenį kuriant „Jukos“, kuri vėliau tapo viena didžiausių Rusijos naftos bendrovių. A. Nevzlinas dirbo šios įmonės vadovu ir tapo vienu iš jos akcininkų.
„Jukos“ sėkmė buvo sparčios Rusijos ekonominės transformacijos 10-ajame dešimtmetyje pavyzdys, tačiau jos savininkai taip pat tapo Kremliaus taikiniu.
2000-ųjų pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė apkaltino bendrovę didelio masto mokesčių vengimu, ir „Jukos“ buvo įtraukta į teisminius ginčus, kurie buvo laikomi politiškai motyvuotais.
L. Nevzlinas, kurio grynąjį turtą žurnalas „Forbes“ 2004 metais įvertino daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų, 2003 metais pabėgo į Izraelį.
Rusijos vyriausybė ne kartą bandė susigrąžinti jį iš tremties, skelbdama jam tarptautinius arešto orderius.
Rusijos valdžia jam pačiam nedalyvaujant apkaltino L. Nevzliną įvairiais rimtais nusikaltimais, kurie, jo advokatų teigimu, taip pat buvo politiškai motyvuoti.
2008 metais už akių jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad tuo metu, kai dirbo „Jukos“, įsakė nužudyti keturis verslo konkurentus bei pareigūnus, įskaitant Sibiro Neftejugansko miesto merą.
Rusijos teismas jį taip pat pripažino kaltu vengus mokėti mokesčius ir iššvaisčius turtą.
Rusijos prokurorai taip pat apkaltino L. Nevzliną ryšiais su buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos, kuris 2006 metais buvo nunuodytas Londone, nužudymu. Generalinis prokuroras tvirtino, kad Maskvoje ir Londone buvo rasta gyvsidabrio pėdsakų ir kad tai neva rodo ryšį su L. Nevzlinu.
Persikėlęs gyventi į Izraelį, L. Nevzlinas užsiima filantropine veikla, finansuoja kelis švietimo projektus ir vietos žiniasklaidą, taip pat remia iniciatyvas, kurios meta iššūkius Kremliaus politikai Rusijoje.
Nuo tada, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis yra tapęs aktyviu karo priešininku. Tačiau jis taip pat pagarsėjo prieštaringais pareiškimais, įskaitant vieną pasisakymą, kuriame daugumą Rusijos gyventojų pavadino „vergų banda“.