Kasetinė amunicija pernai pražudė ar sužalojo 1 172 žmones, daugiausiai – Ukrainoje

Dėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. nuo kasetinės amunicijos nukentėjo ar žuvo daugiau žmonių, nei bet kada anksčiau nuo Konvencijos dėl kasetinių sprogmenų įsigaliojimo 2010 m. Iš viso priskaičiuota mažiausiai 1 172 aukos (žuvusieji ir sužeistieji), 916 jų – Ukrainoje, antradienį Ženevoje pranešė Tarptautinė sausumos minų ir kasetinės amunicijos uždraudimo kampanija (ICBL–CMC). Šios rūšies šaudmenis esą naudojo ir Rusija, ir Ukraina. 95 proc. žuvusiųjų ar sužeistųjų buvo civiliai. 2022 m. kasetinius sprogmenis naudojo ir kariai Mianmare bei Sirijoje.

Metais anksčiau (2021 m.), organizacijos duomenimis, aukų buvo daug mažiau: tada kasetinė amunicija pasaulyje pražudė ar sužalojo 149 asmenis. 2022 m. aukų, be Ukrainos, be kita ko, būta Azerbaidžane, Irake, Sirijoje bei Jemene.

Kasetinius sprogmenis sudaro daugybė mažų sprogstamųjų užtaisų, kurie paleisti pasklinda didelėje teritorijoje. Ne visi sprogmenys detonuoja ir dar daug metų gali kelti pavojų. Dauguma aukų būna civiliai.

Nei Rusijos, nei Ukrainos, Mianmaro, Sirijos, taip pat JAV, nėra tarp 124 konvenciją pasirašiusių šalių.

Rusija ir Ukraina 2022 m. naudojo senesnes kasetinės amunicijos atsargas. 2023 m. vasarą JAV pradėjo tikti Ukrainai naujesnių modelių kasetinių sprogmenų.