Šiuo žingsniu siekiama numalšinti protestus prieš kinų investicijas.
Įstatymu įteisinamas 2016 metais priimtas laikinas draudimas parduoti ar išnuomoti užsieniečiams žemės ūkio paskirties žemę. Draudimas buvo įvestas po visoje šalyje vykusių didžiulių protestų prieš kontroversiškas žemės kodekso pataisas, supurčiusių autoritarinį režimą ir pakursčiusių antikiniškas nuotaikas.
Pavasarį vykusius protestus išprovokavo valdžios siūlymas pataisyti žemės kodeksą, įtraukiant nuostatas dėl žemės nuomos užsieniečiams. Valdžia tikino, kad tai padidins investuotojų susidomėjimą projektais Kazachstane. Tačiau šie planai taip pat sustiprino būgštavimus, kad kinų pirkėjai supirks didžiulius dirbamosios žemės plotus.
Prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas ketvirtadienį pasirašė naują įstatymą, opozicijos grupėms savaitgalį planuojant naujus protestus prieš žemės pardavimą ir investicijas iš Kinijos.
Prezidento patarėjas Erlanas Karinas ketvirtadienį platformoje „Telegram“ rašė, kad naujas teisės aktas „panaikino bet kokias galimybes ir įstatymų spragas, kurios leistų užsieniečiams nusipirkti ar išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės“.
Šis įstatymas reiškia, kad „spekuliacijoms ar manipuliavimui viešąja nuomone šiuo klausimu daugiau nebėra jokio pagrindo ar perspektyvų“, rašė jis.
Opozicijos aktyvistas Janbolatas Mamai socialiniame tinkle „Facebook“ naują įstatymą pavadino protestuotojų pergale, tačiau paragino savo šalininkus šeštadienį vis tiek susirinkti į mitingą didžiausiame šalies mieste Almatoje.
„Įspėsime valdžią, kad niekada nenuomosime mūsų žemės užsieniečiams! Turime protestuoti prieš 56 kinų gamyklų statybas [Kazachstane]!“ – rašė jis.
Kazachstano vyriausybė sveikina investicijas iš kaimyninės Kinijos, o Užsienio reikalų ministerija Kazachstaną vadina Pekino 1 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros plėtros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI), pagal kurią finansuojami laivybos, geležinkelių ir kelių projektai Azijoje, Afrikoje ir Europoje, „sagtimi“.