„Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos taikos palaikymo pajėgos buvo išsiųstos ribotam laikui į Kazachstano Respubliką padėčiai stabilizuoti ir normalizuoti“, – sakoma KSSO sekretoriato pranešime, kurį internete paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad KSSO nusprendė „ribotam laikui“ išsiųsti „kolektyvines taikdarių pajėgas“ į Kazachstaną, „siekdama šioje šalyje stabilizuoti ir normalizuoti padėtį“, atsiradusią dėl „išorės kišimosi“.
Anot KSSO, šiuo metu į Kazachstaną kariniais lėktuvais siunčiami rusų desantininkai.
„Priešakiniai padaliniai jau pradėjo vykdyti savo užduotis“, – nurodė organizacijos atstovai.
Pasak jų, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos kariai siunčiami „ribotam laikotarpiui, siekiant stabilizuoti ir normalizuoti padėtį“.
„Pagrindinės KSSO Kolektyvinių taikos palaikymo pajėgų užduotys bus saugoti svarbius valstybinius ir karinius objektus, padėti Kazachstano Respublikos teisėsaugos jėgoms stabilizuoti padėtį“, – pareiškė organizacijos atstovai.
Be Rusijos, šiam blokui priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.
Policija: naktį „likviduoti dešimtys“ protestuotojų
Kazachstane policininkai ketvirtadienio naktį „likvidavo dešimtis“ protestuotojų, bandžiusių šturmuoti administracinius pastatus didžiausiame šalies mieste Almatoje, ketvirtadienį vietos žiniasklaidai pranešė policija.
„Praėjusią naktį ekstremistų pajėgos mėgino šturmuoti administracinius pastatus, Almatos miesto policijos departamentą, taip pat vietos policijos komisariatus. Dešimtys užpuolikų buvo likviduoti“, – policijos atstovę Saltanat Azirbek citavo naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „Ria Novosti“.
Pasak atstovės, jų tapatybės nustatinėjamos.
Almatos policija valstybiniam kanalui „Chabar 24“ taip pat patvirtino, kad mieste buvo apiplėšta ginklų parduotuvė.
Daugiau nei 1 000 žmonių buvo sužeisti per kelias dienas besitęsiančius neramumus Kazachstane, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Daugiau nei 1 000 žmonių buvo sužeisti po riaušių įvairiuose Kazachstano regionuose; beveik 400 iš jų buvo paguldyti į ligoninę, o 62 žmonės yra intensyviosios terapijos skyriuje“, – per televiziją „Chabar 24“ sakė sveikatos apsaugos viceministrė Azhar Giniyat.
Paprašė sąjungininkų pagalbos
Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestuotojams, supykusiems dėl kylančių degalų kainų, šturmavus vyriausybės pastatus.
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas trečiadienį paprašė KSSO pagalbos.
„Atsižvelgiant, kad šios teroristinės gaujos iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje, jų puolimą Kazachstane galima ir reikia vertinti kaip agresijos aktą“, – per valstybinę televiziją „Khabar 24“ sakė prezidentas.
„Dėl šios priežasties, remdamasis kolektyvinio saugumo sutartimi, šiandien kreipiausi į KSSO valstybių vadovus, kad Kazachstanui būtų suteikta pagalba įveikiant šią teroristinę grėsmę“, – pridūrė K.-J. Tokayevas.
Jis sakė, kad „teroristai“ užgrobinėjo pastatus, infrastruktūrą ir „patalpas, kuriose yra lengvųjų ginklų“.
Prezidentas pridūrė, kad jie taip pat pasisavino penkis lėktuvus didžiausio šalies miesto Almatos oro uoste ir sakė, kad Kazachstano oro pajėgos dalyvauja „atkakliame mūšyje“ netoli miesto.
„Ketinu veikti maksimaliai griežtai, – perspėjo jis ankstesniame kreipimesi. – Kartu įveiksime šį juodą Kazachstano istorijos laikotarpį.“
„Antiteroristinės operacijos“
Nuo praeito savaitgalio visą šalį apėmę protestai, trečiadienį peraugę į protestuotojų susirėmimus su policija ir valstybinių įstaigų pastatų šturmą, yra didžiausias iššūkis Kazachstano autoritarinei valdžiai per kelis dešimtmečius.
Šalyje savaitgalį kilo protestai prieš staigų suskystintųjų dujų kainų augimą. Žanaozeno mieste prasidėjusios demonstracijos vėliau išplito į kitus rajonus ir peraugo į masinius neramumus.
Protestuotojai, dabar keliantys ir platesnių politinių bei ekonominių reikalavimų, antradienį ir trečiadienį susirėmė su saugumo pajėgomis Almatoje.
Kaip praneša Kazachstano žiniasklaida, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos informacija, per šiuos neramumus jau žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, taip pat buvo sužeisti 317 policininkų ir Nacionalinės gvardijos karių.
Trečiadienio vakarą Almatoje naujienų agentūros AFP korespondentai matė šimtus protestuotojų – kai kurie jų dėvėjo šalmus – susirinkusius miesto centre ir demonstruojančius policijos transporto priemonę su Kazachstano vėliavomis.
Vaizdo įrašuose socialinėje žiniasklaidoje buvo matyti, kaip protestuotojai atiminėja ginklus, o kituose – daugiausia tuščios gatvės su sprogimų ir automatinių ginklų šūvių garsais fone, vietos valdžiai paskelbus apie „antiteroristinių“ operacijų pradžią.
Kurtinamosios granatos, ašarinės dujos
Po neramumų nakties, kai buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, keli tūkstančiai protestuotojų trečiadienio popietę įsiveržė į Almatos meriją ir, atrodo, perėmė pastato kontrolę.
Policija prieš minią panaudojo kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas, bet negalėjo sutrukdyti protestuotojams, kurių dalis buvo ginkluoti iš policijos paimtomis lazdomis ir skydais, patekti į pastatą, iš įvykio vietos pranešė AFP korespondentas.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad protestuotojai tada nusitaikė į prezidento rezidenciją Almatoje. Pranešama, kad liepsnojo ir ji, ir merija.
Bendras šių įvykių vaizdas vis dar ryškėjo po to, kai valdžios institucijos trečiadienį kelioms valandoms sutrikdė ryšį, įskaitant interneto išjungimą visoje šalyje, internetinių susirašinėjimo programėlių blokavimą ir mobiliojo ryšio paslaugų nutraukimą.
Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs K.-J. Tokayevą.
Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą.
Be jo, jis pranešė, kad perima iš N. Nazarbayevo svarbios Saugumo tarybos vadovo pareigas – tai netikėtas žingsnis, turint galvoje dar neišblėsusią eksprezidento įtaką.
Tačiau protestams paaštrėjus, vyriausybė vėlai trečiadienį pareiškė, kad nepaprastoji padėtis, anksčiau paskelbta labiausiai protestų apimtose vietovėse, iki sausio 19 dienos galios visoje šalyje.
Tai reiškia, kad galios naktinė komendanto valanda, kelionių ribojimai ir masinių susibūrimų draudimas.
„Senį lauk!“
Didelė pykčio dalis nukreipta į 81-erių N. Nazarbayevą, kuris valdė Kazachstaną nuo 1989-ųjų, kol perdavė valdžią K.-J. Tokayevui.
Daugelis protestuotojų skandavo „Senį lauk!, turėdami galvoje N. Nazarbayevą, o socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose buvo matyti griaunama buvusio prezidento garbei iškilusi statula.
„Kazachai pripratę prie kantrybės, bet mes pavargome, – Almatoje AFP sakė protestuotojas Rafikas Žarylkasynas. – Mums jau gana.“
Maskva, artima Kazachstano režimo sąjungininkė, ragino ieškoti „taikaus sprendimo... per dialogą, o ne per gatvių riaušes ir įstatymų pažeidimus“.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis „santūrumo“, o Vašingtonas ragino valdžios institucijas leisti protestuotojams „taikiai reikštis“.
Kazachstano vyriausybė beveik netoleruoja realios opozicijos ir yra kaltinama nepriklausomų balsų tildymu.
Spontaniški, nesankcionuoti protestai Kazachstane yra neteisėti, nepaisant 2020 metais priimto įstatymo, kuriuo buvo sušvelninti kai kurie susirinkimų laisvės apribojimai.