Pirmalaikiai rinkimai buvo surengti siekiant įkvėpti naujos gyvybės sistemai, pagal kurią 71 metų N.Nazarbajevas mainais į rekordinį ekonominio klestėjimo dešimtmetį paaukojo politines laisves, o jo partija "Nur Otan" ("Tėvynės šviesa") iki šiol turėjo visas vietas parlamente.
"Tai mūsų bendra pergalė, - netrukus po rezultatų paskelbimo šalininkams sakė N.Nazarbajevas. - Tai reiškia, kad Kazachstano liaudis toliau rems mūsų stabilumo ir vienybės kursą".
Per šiuos rinkimus "Nur Otan" gavo tik kiek mažiau balsų nei 88,41 proc. per praėjusius rinkimus 2007-aisiais.
Be "Nur Otan", parlamente taip pat dirbs verslui palanki partija "Ak Žol" ("Šviesusis kelias"), kuri gavo 7,46 proc. balsų, ir Kazachstano komunistų liaudies partija, surinkusi 7,02 proc. balsų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Nė vienai iš keturių kitų sekmadienio rinkimuose dalyvavusių partijų nepavyko peržengti 7 proc. balsų "slenksčio", todėl deputatų Mažilise jos neturės.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienį buvo didesnis nei 75 proc., pranešė centrinė rinkimų komisija. Šį kartą rinkėjai buvo gerokai aktyvesni, nei 2007 metais, kai balsavo 64,6 proc. rinkėjų.
Vienintelė atvirai vyriausybei oponuojanti partija - Visos šalies socialdemokratų partija (OSDP) - gavo tik 1,59 proc. balsų, žurnalistams sakė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Kuandykas Turgankulovas.
Pasak jo, už partiją "Auyl" ("Kaimas") balsavo 1,46 proc., už Kazachstano patriotų partiją - 0,89 proc., o už demokratų partiją "Adilet" ("Teisingumas") - 0,66 proc. rinkėjų.
Rinkimai neatitinka demokratinių rinkimų principų
Norint patekti į parlamentą, reikia peržengti 7 proc. balsų "slenkstį".
Opozicija jau metė įtarimus, kad balsavimą temdė skandalingi pažeidimai, o jų įtarimus patvirtino Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (DIŽRB) ir ESBO Parlamentinės Asamblėjos (PA) misijos.
"Nors vyriausybė ketino stiprinti demokratinius procesus, vakarykščiai rinkimai neatitinka pagrindinių demokratinių rinkimų principų", - pirmadienį Astanoje sakė ESBO trumpalaikių stebėtojų specialusis koordinatorius, ESBO PA pirmininkas Joao Soaresas.
"Rinkimai buvo gerai parengti ir vyko geru techniniu lygiu, ir mes pastebėjome pokyčių, užtikrinančių, kad bent antroji partija turtėtų atstovų parlamente. Bet valdžia neužtikrino būtinų sąlygų iš tikrųjų pliuralistiniams rinkimams surengti", - pažymėjo jis.
OSDP generalinis sekretorius Amiržanas Kosanovas sakė, jog jo partija įrodė, kad "Nur Otan" didžiausiame šalies mieste Alma Atoje ir sostinėje Astanoje naudojo "karuseles", kai tie patys rinkėjai autobusais vežiojami po rinkimų apylinkes ir balsuoja po kelis kartus.
"Turime tai (užfiksavę) nuotraukose ir vaizdo medžiagoje", - sakė jis naujienų agentūrai "Interfax". OSDP taip pat perspėjo, kad surengs mitingus, kuriuose bus protestuojama prieš tai, kaip vyko rinkimai.
Tačiau N.Nazarbajevas, kuriam pritarus, 2009 metais buvo liberalizuoti rinkimų įstatymai ir panaikinta vienos partijos monopolijos galimybė, sakė, kad šie rinkimai buvo "be precedento savo skaidrumu, atvirumu ir garbingumu".
Nė vieni rinkimai nebuvo pripažinti Vakaruose
Nė vienų rinkimų Kazachstane Vakarai dar nebuvo pripažinę atitinkančiais demokratijos reikalavimų.
Šiuos rinkimus temdė precedento neturintis susirūpinimas dėl saugumo, nes gruodžio mėnesį Kazachstano, kaip prognozuojamos stabilios šalies, reputacija žlugo - per streikavusių naftos pramonės darbininkų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo
Šalį sukrėtė ne tik šios riaušės, bet ir neramumų, dėl kurių kaltinami islamistų kovotojai, protrūkis, o tokio dalyko šioje musulmonų dominuojamoje, bet itin pasaulietiškoje valstybėje praktiškai dar nėra buvę.
Atsižvelgdama į tokį kontekstą, valdžia džiaugiasi suteikusi tam tikrą pagrindą silpnai opozicijai ir tuo pačiu išlaikiusi visišką kontrolę.
Kaip pernai pavasarį sakė Kazachstano ministras pirmininkas Karimas Masimovas, valstybei būtina opozicija vienos partijos parlamente, kad demokratinės reformos spėtų vykti drauge su naftos turtingos Centrinės Azijos šalies ekonomikos augimu.
Vis dėlto politologai mano, kad naujasis parlamentas bus pernelyg kuklus žingsnis kelyje į demokratiją po kruvinų susirėmimų tarp policijos ir protestuojančių naftininkų, kurie pakirto N.Nazarbajevo kruopščiai kuriamo stabilumo įvaizdį.
"Šie rinkimai taps dar viena praleista galimybe įvesti parlamentarų diskusijas į Kazachstano parlamentą", - sakė "IHS Global Insight" analitikė Lilit Gevorgian.
N.Nazarbajevas, kuris Kazachstaną valdo jau daugiau kaip du dešimtmečius, o pradėjo tai daryti dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, kitų partijų atsiradimą parlamente vertina kaip atsargios politinės reformos pradžią.
Naujosios taisyklės pirmą kartą numato, kad antroje vietoje likusi politinė jėga taip pat gauna vietų parlamente, net jei surenka mažiau nei 7 proc. balsų.
Pagal Konstituciją, parlamentą sudaro 107 deputatai - 98 iš jų išrenkami pagal partijų sąrašus per visuotinį balsavimą, kitus devynis išrinks Kazachstano liaudies asamblėja Astanoje pirmadienį.
Policija taip pat tiria rinkimų dieną įvykusį gaisrą pagrindinėje šalies mečetėje Astanoje, per kurį žuvo vienas žmogus. Pradiniuose pranešimuose buvo sakoma, kad gaisras kilo vykdant statybos darbus. Kol kas įtarimų dėl įvykdyto nusikaltimo nėra.