„Demokratijoje bijoti turėtų smurtui pasirengę ekstremistai, o ne jų kritikai“, – po išpuolio Manheime žinių portalui „t-online“ sakė integracijos ir islamo ekspertas Ahmadas Mansouras, pats nuolat patiriantis islamistų grasinimus.

Leidinyje „Bild“ jis atkreipė dėmesį į sunkią islamo kritikų dalią: „Politinis islamas primygtinai reikalauja nuomonių laisvės, kol gali skleisti savo mokymus. Bet vos tik pasirodo kritika jų adresu, viskas baigiasi“. O ir kairiesiems radikalamas kiekviena islamo kritika – „islamofobiška arba rasistinė.“ Tai, kad po išpuolio daugelis vokiečių politikų net neįstengė ištarti žodžio „islamizmas“, rodo, „jog problema yra užglaistoma, kad jau daugelį metų nenorima jos matyti“, – pridūrė A. Mansouras.

Spaudos pranešimuose dėti atitinkami akcentai

Tendenciją užglaistyti problemą demonstravo ir pagrindinės Vokietijos medijos, pranešimuose apie išpuolį skubėjusios pabrėžti, kad jo auka tapęs Michaelis Stürzenbergeris buvo stebimas vidaus saugumo tarnybos. Nurodoma, jog jis – vienas iš pagrindinių judėjimo „Pax Europa“ veikėjų, o Bavarijos Konstitucijos apsaugos biuras šiame judėjime įžvelgia „islamofobinių pastangų“, „kuriomis siekiama panaikinti musulmonų religinę laisvę“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)