Mažiau šou, daugiau esmės
Ir D. Trumpas, ir Kim Jong Unas išpešė viską, ką galėjo iš žiniasklaidos susidomėjimo jų pirmuoju susitikimu pernai birželį Singapūre.
Tai buvo išties istorinis susitikimas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių, tad D. Trumpas ir Kim Jong Unas galbūt ir galėjo išsisukti vien rankos paspaudimu.
Tačiau po abstrakčios deklaracijos, kurią jie pasirašė po susitikimo, nesekė jokie konkretūs veiksmai. JAV nepriartėjo prie savo tikslo išformuoti Šiaurės Korėjos branduolinį arsenalą, o pastarąją erzina Vašingtono atsisakymas panaikinti sankcijas.
Tad šįkart D. Trumpas ir Kim Jong Unas jaus daug didesnį spaudimą pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų.
Bėda ta, kad abu lyderiai į šį klausimą investavo daug asmeninio politinio kapitalo: D. Trumpas ir Kim Jong Unas yra linkę bendrauti tiesiogiai – jiedu keičiasi laiškais ir šiltais žodžiais. Susitarimo sėkmė ar nesėkmė bus jų asmeninė pergalė ar pralaimėjimas.
Vašingtone nerimaujama, kad tokia padėtis yra daug naudingesnė Kim Jong Unui nei jo susirašinėjimo draugui D. Trumpui. JAV prezidentas, žinia, mėgsta vadovautis „instinktais“ ir improvizuoti, o Šiaurės Korėjos lyderis daug labiau remiasi savo patarėjų surinkta informacija ir laikosi plano.
Sprendimu galėtų būti išsamios paruošiamosios derybos prieš susitikimą, kuriose būtų suderinti visi klausimai iki lyderiams susitinkant akis į akį.
Praeitą kartą tokių derybų nebuvo, tačiau šįkart susitikimui ruošiamasi daug kruopščiau.
Tikras pasiekimas būtų, jei po susitikimo JAV ir Šiaurės Korėja sutartų dėl nuolatinių ryšių palaikymo ekspertų lygmeniu.
Sutarti dėl terminų
Singapūro susitikime JAV ir Šiaurės Korėja sutarė siekti „visiško Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo“.
Vis dėlto liko neaišku, ką konkrečiai tai reiškia – o nuo to priklauso, ar susitarimas apskritai įmanomas.
JAV požiūriu, tai reiškia, kad Šiaurės Korėja vienašališkai atsisako viso savo branduolinio arsenalo ir įsileidžia tarptautinius inspektorius.
Šiaurės Korėjos požiūriu, tai reiškia, kad JAV žengia atsakomąjį žingsnį ir sumažina savo pajėgas regione iki tokio lygio, kad negalėtų grasinti Pchenjanui branduoliniu ginklu.
Amerikiečiams tai nėra derybų klausimas, nors galbūt dėl dalies reikalavimų jie nusileistų.
D. Trumpas, savo generolų siaubui, pareiškė norintis parsivežti Pietų Korėjoje dislokuojamus karius namo, nors tvirtino, kad konkrečių planų tą padaryti artimiausiu metu nėra.
Bet kokiu atveju, Kim Jong Unas nepadėjo parašo po jokiu formaliu „branduolinio nusiginklavimo“ apibrėžimu. Pasak ekspertų, JAV turėtų prispausti jį tai padaryti ir sutarti dėl detalaus veiksmų plano, kaip to pasiekti.
Šis klausimas – bene didžiausias iššūkis.
Praeitą savaitę JAV Valstybės departamento pasiuntinys Šiaurės Korėjai Stephenas Biegunas bent jau pripažino, kad dėl nusiginklavimo esama šiokio tokio nesusikalbėjimo. Pasak jo, „su laiku“ reikėtų šį klausimą išspręsti.
Sutarti dėl konkrečių žingsnių
Abiejų pusių siunčiami signalai pakurstė lūkesčius, kad susitikime bus sutarta dėl konkrečių veiksmų.
Pchenjanas pasiūlė išmontuoti visą įrangą, skirtą branduolinės bombos kurui gaminti, jei D. Trumpo administracija imsis „atitinkamų veiksmų“, sakė S. Biegunas.
Kim Jong Unas leido suprasti, kad tai turėtų būti vienoks ar kitoks sankcijų sumažinimas ir saugumo garantijos – pavyzdžiui, formali deklaracija apie Korėjos karo pabaigą.
Panašu, kad ir amerikiečiai sušvelnino savo išankstinius reikalavimus nusiginklavimui ir prisiderino prie Šiaurės Korėjos lyderio pasiūlyto stiliaus: žingsnis – atsakomasis žingsnis.
Pranešama apie svarstomą susitarimą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, pagal kurį Vašingtonas panaikintų dalį sankcijų, o Pchenjanas mainais sustabdytų branduolinių ginklų ir raketų gamybą. Iki šiol Šiaurės Korėja nutraukė tik bandymus, bet ne ginklų gamybą.
Iššūkis derybininkams būtų užtikrinti, kad šis žingsnis ilgainiui atvestų prie jau turimo Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo išmontavimo.
Vėlgi, D. Trumpo patarėjai ir stebėtojai bijo, kad prezidentas pasitenkins efektingu tarpiniu susitarimu be aiškaus tolesnio plano, kaip pasiekti visišką nuginklavimą.
Galbūt tai išvis neįmanoma?
Beveik visi Vašingtono ekspertai, besidomintys Šiaurės Korėja, mano, kad Kim Jong Unas nė už ką neatsisakys savo branduolinės programos.
Jam tai yra per svarbi atgrasymo priemonė, praeitą savaitę JAV Senato komitetui sakė nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas. Pasak jo, Šiaurės Korėjos lyderiai mano, kad „branduoliniai ginklai yra būtini režimo išsaugojimui“, ypač apsisaugant nuo JAV bandymų jį nuversti.
Ekspertai mano, kad tikrasis Kim Jong Uno tikslas – sukurti diplomatinį klimatą, kuriame pasaulio bendruomenė priimtų Šiaurės Korėją kaip branduolinę valstybę.
Vis dėlto savo Naujųjų metų kalboje Šiaurės Korėjos lyderis užsiminė, kad šalis pasiryžusi siekti branduolinio nusiginklavimo ir negamins bei nestiprins branduolinių ginklų.
Kai kurie buvę Pentagono pareigūnai netgi tvirtina, kad protingiau būtų su Pchenjanu kalbėti apie ginklų kontrolę, o ne nusiginklavimą.
Vis dėlto dauguma stebėtojų sutaria, kad pažanga bus įmanoma tik tada, jei Šiaurės Korėjos režimas jausis saugus ir Kim Jong Unas manys, jog jam nereikia branduolinių ginklų, kad išsilaikytų valdžioje.