Per birželį Singapūre įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą abu lyderiai pasirašė aptakiai suformuluotą pasižadėjimą, kad Korėjos pusiasalis turi būti denuklearizuotas.
Tačiau procesas vėliau įstrigo, Pchenjanui ir Vašingtonui nesutariant, ką konkrečiai reiškia šis įsipareigojimas.
„Jeigu JAV nesugebės išpildyti pasauliui duoto pažado... ir toliau nekeis savo sankcijų bei spaudimo KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai), galime būti paskatinti ieškoti naujos galimybės mūsų šalies suverenumui ir valstybės aukščiausiesiems interesams apginti“, – antradienį kalbėjo Kim Jong Unas.
Vis dėlto jis pridūrė norįs dar kartą bet kuriuo metu susitikti su D. Trumpu, kad „būtų pasiekta rezultatų, palankiai vertinamų tarptautinės bendruomenės“.
Šiaurės Korėja reikalauja, kad būtų sušvelnintos jai taikomos sankcijos, įvestos už branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų plėtrą. Pchenjanas taip pat smerkė „gangsteriškus“ JAV reikalavimus, kad šalis atsisakytų savo branduolinio arsenalo.
Vašingtonas spaudžia, kad sankcijos Šiaurės Korėjai būtų taikomos iki jos „galutinės, visiškai patikrintos denuklearizacijos“.
Kim Jong Uno kalba „išreiškia jo nusivylimą ligšioliniu pažangos derybose stygiumi“, – sakė Pietų Korėjos buvęs suvienijimo viceministras Kim Hyung-seokas.
Pasak jo, Šiaurės Korėjos lyderis „akivaizdžiai turėjo tam tikrų lūkesčių, kad JAV atliks kai kurių žingsnių – kad ir kokie jie būtų rudimentiniai – Šiaurei susprogdinus branduolinių bandymų poligoną ir ėmusis kitų žingsnių. Tačiau nė vienas jų nevirto tikrove.“
„Jam iškilusi skubi užduotis pagerinti savo „socialistinę ekonomiką“, bet to neįmanoma pasiekti, jeigu sankcijos nebus atšauktos“, – aiškino Kim Hyung-seokas.
Kitaip negu 2018 metų sausio 1-ąją, kai įsakė pradėti branduolinių kovinių galvučių ir balistinių raketų masinę gamybą, Kim Jong Unas šįkart sakė, kad Šiaurės Korėja „paskelbė, jog nebegaminsime, nebebandysime, nenaudosime ir neplatinsime savo branduolinio arsenalo“. Jos taip pat paragino Jungtines Valstijas imtis „atitinkamų priemonių“.
Pažadas sustabdyti gamybą yra „reikšminga vadovybės ketinimų evoliucija, jeigu jis yra tikras“, per tviterį pakomentavo Amerikos mokslininkų federacijos narys Ankitas Panda. Vis dėlto jis perspėjo, kad šių pareiškimų patikimumas kelia abejonių.
„Visas šis stiprus pasiūlymas yra laikinas kovinių galvučių gamybos sustabdymas, kol vyksta derybos su JAV, ir jis bus atšauktas, jeigu nebus sulaukta sankcijų sušvelninimo“, – pabrėžė A. Panda.
Pareiškimo apie branduolinės programos stabdymą nebuvo Kim Jong Uno kalbos pirmojoje santraukoje anglų kalba, paskelbtoje Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros KCNA.
Atšilimo metai
Kim Jong Unas kalbėjo sėdėdamas tamsiai rudos spalvos odiniame fotelyje dideliame kabinete, apstatytame knygų lentynomis. Kambaryje kabojo jo pirmtakus – lyderio tėvą Kim Jong Ilą ir senelį Kim Il Sungą – vaizduojantys paveikslai.
Tamsų kostiumą vilkėjęs ir pilką kaklaraištį užsirišęs lyderis kalbą sakė, kai laikrodis už jo nugaros rodė kelias minutes po 12-os.
Tačiau iš vaizdo pertraukimų ir fakto, kad baigiantis kalbai laikrodis rodė beveik 1 val., buvo galima spręsti, kad ši pusvalandžio trukmės kalba buvo įrašyta per kelis kartus.
Lyderio naujametinė kalba yra svarbus momentas Šiaurės Korėjos politiniame kalendoriuje. Joje apžvelgiami ankstesni įvykiai ir nustatomi uždaviniai ateičiai.
2018 metų kreipimasis buvo reikšmingas katalizatorius tolesniems įvykiams.
Jis buvo paskelbtas po didelės įtampos pažymėtų metų, kai Šiaurės Korėja darė sparčią pažangą plėtodama savo branduolinius ginklus ir balistines raketas. Šalis įvykdė savo šeštąjį branduolinio užtaiso bandymą, kuris buvo iki šiol galingiausias, taip pat leido raketas, pajėgias pasiekti visą JAV žemyninę dalį.
Šiaurės Korėjos ir JAV lyderiai vienas kitam buvo pažėrę asmeninių įžeidimų. D. Trumpas šaipėsi iš Kim Jong Uno, vadindamas jį „mažuoju raketininku“, o šis neliko skolingas, pavadinęs prezidentą „pakrikusio proto JAV nuokvaka“. Aštrėjant grasinimais karu didėjo baimė, kad konfliktas tikrai gali įsižiebti.
Praeitų metų kalboje Kim Jong Unas perspėjo, kad „branduolinis mygtukas visuomet yra ant mano darbo stalo“. Tačiau jis taip pat pasisiūlė pasiųsti atletų delegaciją į Pietų Korėjos rengtas žiemos olimpines žaidynes.
Tai atvėrė galimybę Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui imtis taikos tarpininko vaidmens.
Seulas ir Vašingtonas yra sudarę saugumo aljansą, o Jungtinės Valstijos laiko Pietų Korėjoje 28,5 tūkst. amerikiečių karių, turinčių padėti apsisaugoti nuo šiaurinės kaimynės.
Vėliau įvykiai plėtojosi labai sparčiai: vasarį vykusioje Pjongčengo olimpiadoje sudalyvavo Šiaurės Korėjos atletai ir atvyko aukšto rango pareigūnų delegacija, vadovaujama įtakingos Kim Jong Uno sesers. Vėliau Kim Jong Unas nuvyko į Pekiną, kur susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, o birželį Singapūre įvyko jo susitikimas su D. Trumpu.
Per 2018 metus Kim Jong Unas taip pat triskart susitiko su Moon Jae-inu: dukart – pasienio taikos kaimelyje Panmundžome, ir vieną kartą – Šiaurės Korėjos sostinėje. Praeitą savaitgalį Kim Jong Unas pažadėjo, kad 2019-aisiais „dažnai“ susitikinės su pietinės kaimynės vadovu.
Pietų Korėja antradienį teigiamai įvertino Kim Jong Uno kalbą. Seulas ir Pchenjanas pastaraisiais mėnesiais ėmėsi kelių iniciatyvų santykiams pagerinti.
Tarp jų yra projektai atnaujinti pasenusią Šiaurės Korėjos geležinkelio infrastruktūrą ir atkurti jos jungtis su Pietų Korėja.
„Sveikiname Kimo pakartotinį patvirtinimą... siekti visiškos denuklearizacijos ir nuolatinės taikos Korėjos pusiasalyje, taip pat gerinti Šiaurės ir Pietų santykius“, – sakoma Suvienijimo ministerijos Seule pareiškime.
Savo antradieninėje kalboje Kim Jong Unas daug dėmesio skyrė prastai savo šalies ekonomikos padėčiai. Lyderis sakė, kad uždavinys pagerinti Šiaurės Korėjos žmonių gyvenimą yra jo pagrindinis prioritetas, o pastangos panaikinti energijos stygių yra skubiai vykdytinas uždavinys.