Vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas kalbėdamasis su žurnalistais pasiuntė iki šiol bene aiškiausią signalą apie Pekino poziciją šiuo klausimu: „Mes nieko nedarome, kad sąmoningai apeitume sankcijas, įvestas Rusijai amerikiečių ir europiečių.“
Nepaisant šio pareiškimo, paskelbto po penktadienį įvykusių aukšto rango ES pareigūnų ir Kinijos lyderių nuotolinių derybų, Pekinas atsisako pasmerkti savo sąjungininkės Rusijos pradėtą invaziją.
Vašingtonas reiškė nuogąstavimus, kad Kinija gali suteikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą arba padėti Maskvai atlaikyti griežtas Vakarų sankcijas, skaudžiai smogusias šalies ekonomikai.
„Esame nusistatę prieš sankcijas, o šių sankcijų padariniai taip pat gali paveikti likusį pasaulį“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos URM Europos reikalų departamento generalinis direktorius Wang Lutongas.
Ankstesnę dieną aukšto rango ES pareigūnai per virtualų viršūnių susitikimą perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, kad bet koks mėginimas padėti Rusijos karui gali pakenkti ryšiams tarp abiejų ekonomikos supergalybių ir kad verslo sektorius atidžiai stebi, kaip vystosi padėtis.
Iš pradžių planuota, kad derybų su Xi Jinpingu pagrindinė tema bus prekybos ir klimato kaitos klausimai, bet juos nustelbė Vakarų nuogąstavimai, kad Kinija nusiteikusi palaikyti Maskvą, užpuolusią Ukrainą.
Nepaisydamas europiečių perspėjimų Wang Lutongas sakė, kad Kinijos įprasta prekyba su Rusija „neturėtų būti paveikta“.
„Net ir Europa užsiima įprastu verslu su rusais, – teigė jis. – Prisidedame prie pasaulio ekonomikos palaikydami įprastą prekybą [su Rusija], kad išvengtume bet kokių galimų tiekimo ir pramonės grandinių sutrikdymo.“
Pekinas yra pagrindinis Maskvos prekybos partneris. Kaip rodo Kinijos muitinės duomenys, pernai dvišalės prekybos apimtys siekė 147 mlrd. JAV dolerių (daugiau kaip 133 mlrd. eurų) ir buvo daugiau kaip 30 proc. didesnės negu 2019 metais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Kinija turi įtakos Rusijai“, todėl tikimasi, kad Pekinas „prisiims atsakomybę siekiant užbaigti šį karą“.
„Raktas – Vašingtono ir Briuselio rankose“
Tačiau Wang Lutongas šeštadienį perspėjo, kad Kinijos vaidmens nereikėtų „pervertinti“.
„Šios problemos raktas – ne Kinijos, o Vašingtono ir Briuselio rankose“, – sakė jis ir pridūrė, kad karas Ukrainoje yra susijęs su Europos saugumu.
„Tai turi išspręsti europiečiai“, – pabrėžė kinų pareigūnas.
Wang Lutongas sakė, kad konfliktas galėtų būti sprendžiamas, jeigu JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėtų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad NATO nebebūtų plečiama, kad Ukrainoje nebūtų dislokuojama jokios strateginės ginkluotės ir kad šalis išliktų neutrali.
„Tuomet galbūt šis reikalas išsispręstų, – kalbėjo Wang Lutongas. – Koks yra amerikiečių tikslas? Ar jie nori, kad Ukrainoje būtų nutraukta ugnis, ar jie norėtų, kad Rusija susilpnėtų?“
„Be to, kai kurie žmonės kalba apie vyriausybės pasikeitimą“, – pridūrė pareigūnas, aiškiai turėdamas omenyje J. Bideno pareiškimą, kad V. Putinui neturi būti leista pasilikti valdžioje.
„Jeigu jie siekia ugnies nutraukimo, manau, šis reikalas gali būti labai lengvai išspręstas“, – teigė Wang Lutongas.
Pekinas iki šiol atsisako kritikuoti Rusijos invaziją ir netgi ją taip vadinti. Kinija taip pat retransliuoja Rusijos dezinformaciją apie šį konfliktą ir nepagrįstus pareiškimus, pavyzdžiui, kad Ukrainoje veikia JAV kontroliuojamos biologinių ginklų laboratorijos.