Remiantis Jungtinių Tautų komisijos pateiktais duomenimis, neramiame Sindziango regione esančiose stovyklose laikoma beveik milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmoniškų tiurkų mažumų atstovų.
Vienas JAV pareigūnas tokią padėtį Sindziange pavadino „siaubinga“.
Tačiau Pekinas šiuos kaltinimus neigia tvirtindamas, kad stovyklose gyvenantys žmonės lanko „profesinio mokymo centrus“, padedančius kovoti su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis regione.
„Mūsų švietimo ir mokymo centrai buvo įkurti mūsų poreikiams tenkinti. Mokytis į juos atvykstančių studentų skaičius yra dinamiškas, nuolat kinta“, – sakė Sindziango vyriausybės pirmininkas Shohratas Zakiras žurnalistams Kinijos parlamento metinio susirinkimo užkulisiuose.
„Apskritai, švietimo centruose (besimokančių) studentų skaičius turėtų mažėti ir mažėti, ir jeigu vieną dieną visuomenei jų nebereikės, šie švietimo centrai gali palaipsniui išnykti“, – pridūrė jis, nenurodydamas tikslaus juose esančių žmonių skaičius.
Buvę stovyklų gyventojai pasakojo buvę uždaryti už tokius nusižengimus kaip ilgų barzdų, galvos apdangalų nešiojimas arba dalijimasis sveikinimais musulmoniškų švenčių proga socialiniuose tinkluose.
Pasak kritikų, Kinija siekia asimiliuoti Sindziango mažumas, priversti atsisakyti komunistinei ideologijai prieštaraujančios savo kultūros ir religijos bei išpažinti ištikimybę dominuojančiai hanių kultūrai.
Sh. Zakiras taip pat užsipuolė „tam tikrus individus“, kurie, pasak jo, šiuose centruose esančių žmonių skaičių „pavertė sensacija“.
„Taip nėra“, – pridūrė jis, ragindamas reporterius apsilankyti Sindziange.
Apie šį vakarinį Kinijos regioną pasakojantys žurnalistai yra persekiojami ir stebimi vietos valdžios pareigūnų.
„Ten, manau, yra labai tragiška, siaubinga padėtis“, – sakė JAV ambasadorius ypatingiems pavedimams tarptautinės religijų laisvės klausimais Samas Brownbackas per spaudos konferenciją telefonu.
Sindziange, kuris turi sieną su keliomis valstybėmis, įskaitant Pakistaną ir Afganistaną, neramumai vyksta jau seniai. Kinija tvirtina, kad juos rengia organizuotas „teroristinis“ judėjimas, siekiantis regiono nepriklausomybės.
Kinijos valdžia imasi naujausiomis technologijomis paremtų saugumo priemonių, kurios, anot Pekino, leido užkirsti kelią smurto protrūkiams daugiau nei dvejus metus.
Tačiau daugelis uigūrų ir Sindziango ekspertų sako, kad šie smurto protrūkiai yra spontaniško pasipiktinimo Kinijos represijomis išraiška, o Pekinas tik dangstosi terorizmo slopinimu, norėdamas pateisinti savo griežtą kontrolę resursų turtingame regione.