Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paragino Kinijos prezidento Xi Jinpingo vyriausybę leisti velionio našlei poetei Liu Xia, kuriai 2010 metais buvo skirtas namų areštas, palikti šalį.
Kinų medikų teigimu, Liu Xiaobo sutuoktinė buvo šalia vyro jam mirštant. Disidentas mirė nuo kepenų vėžio ketvirtadienį, eidamas 62 metus. Kiek anksčiau nei prieš mėnesį jis buvo perkeltas iš kalėjimo į ligoninę šiaurės rytiniame Šenjango mieste.
Liu Xiaobo gydytojas sakė, kad ligonis spėjo atsisveikinti su savo žmona, o paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis palinkėjo jai „gyventi gerai“.
Vis dėlto po aktyvisto, žinomo dėl savo vaidmens 1989 metų Tiananmenio aikštės protestuose Pekine, mirties pareigūnai uždraudė Liu Xia bendrauti su išoriniu pasauliu, be to, nėra žinoma jos buvimo vieta.
„Raginu Kinijos vyriausybę paleisti iš namų arešto (Liu Xia) ir leisti jai išvykti iš Kinijos, kaip kad ji nori“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
ES savo ruožtu paragino Pekiną leisti velionio artimiesiems palaidoti jį „toje vietoje ir tokiu būdu, kaip jie nuspręs, ir leisti jiems ramiai gedėti“.
Amerikiečių advokatas Jaredas Genseris, atstovavęs Liu Xiaobo, sakė, kad jau dvi paras negali susisiekti su Liu Xia.
„Esu labai sunerimęs dėl to, kas su ja dabar vyksta“, – sakė jis televizijai CNN ir pridūrė, kad vyriausybei būtų sunku rasti priežasčių ir toliau varžyti Liu Xia laisvę nepateikus jokių kaltinimų.
„Pasaulis tikrai turi sukilti ir susivienyti, kad užtikrintų, jog ji galėtų vykti, kur nori, ir kad galėtų palaidoti savo vyrą, kur ji nori“, – sakė teisininkas.
Kinija kritiką atmeta
Tuo tarpu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas atmetė kritiką dėl Pekino reakcijos į Liu Xiaobo mirtį. Anot jo, gydytojai dėjo „visas“ pastangas, kad jį išgydytų.
„Kinija yra teisinė valstybė. Liu Xiaobo bylos nagrinėjimas yra Kinijos vidinis reikalas, o užsienio šalys negali pateikti jokių netinkamų pastabų“, – pareigūną citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“.
Šis jo pasisakymas pasirodė po to, kai Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sukritikavo Kiniją, neleidusią Liu Xiaobo gydytis užsienyje, o Berlynas išreiškė apgailestavimą, kad Pekinas ignoravo pasiūlymą išleisti disidentą gydytis į Vokietiją.
Liu Xiaobo buvo suimtas 2008 metais, kai kartu su kitais parengė drąsią peticiją „Charter 08“, raginančią Pekiną užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir reformuoti komunistinės Kinijos vienpartinę sistemą. 2009-aisiais jis buvo nuteistas kalėti 11 metų už „ardomąją veiklą“.
Per 2010 metais Osle surengtą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją aktyvistui atstovavo tuščia kėdė.
Liu Xiaobo tapo antru nelaisvėje mirusiu Nobelio taikos premijos laureatu po Vokietijos žurnalisto ir pacifisto Carlo von Ossietzky. Pastarasis mirė suimtas nacių ligoninėje 1938 metais.
Nobelio komitetas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinijos vyriausybei „tenka didžiulė atsakomybė už jo ankstyvą mirtį“.
Santūrios reakcijos
Tačiau kai kurių tarptautinės bendruomenės atstovų reakcijos į disidento mirtį buvo santūrios. Tai tik pabrėžia Kinijos kaip ekonominės ir diplomatinės jėgos iškilimą pasaulinėje arenoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas per spaudos konferenciją ketvirtadienį Paryžiuje pagyrė Xi Jinpingą, bet apie Liu Xiaobo mirtį nė neužsiminė.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė esąs „giliai nuliūdęs“, bet susilaikė nuo kritikos Kinijai, kad ši šalis neleido Liu Xiaobo gydytis užsienyje.
Demonstruodamas augantį Kinijos pasitikėjimą, valstybės kontroliuojamas laikraštis „Global Times“ savo anglų kalba spausdinamame vedamajame parašė, kad „Vakarai suteikė Liu aureolę, kuri ilgai neišsilaikys“.
Vyriausybė daugybę metų trynė bet kokius prisiminimus apie Liu Xiaobo, o paieškojus informacijos apie jo mirtį internete kiniškas paieškų sistemos „Google“ atitikmuo „Baidu“ nepateikdavo jokių rezultatų.
Vienas žinomiausių kinų aktyvistų, Chen Guangchengu, 2012 metais pabėgęs į Jungtines Valstijas, naujienų agentūrai AFP sakė, kad Liu Xiaobo „tyčia nužudė“ šalies vadovai. Jis paragino tarptautinę bendruomenę nesiliauti spaudus Pekino.
Chen Guangchengu nuomone, Kinija neleido Liu Xiaobo gydytis užsienyje, nes ten „būtų veikiausiai išsiaiškinta, kas iš tikrųjų su juo buvo negerai, ir greičiausiai būtų atskleista, kad jie kenkė jam vaistais ar panašiais dalykais“.
Liepos pradžioje Liu Xiaobo gydytojai Kinijoje sakė, jog jis yra per daug silpnas, kad galėtų vykti gydytis į užsienį. Šioms išvadoms nepritarė JAV ir Vokietijos ekspertai, kurie praėjusį savaitgalį buvo pakviesti ligoninės įvertinti ligonio būklę.
Tačiau ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovas Liu Yunpengas ketvirtadienį sakė, kad aktyvisto būklė smarkiai pablogėjo, kai iš užsienio atvykę medikai pareikalavo įvertinti, ar ligonis galėtų keliauti.
„Pavojus (keliaujant) buvo ypač didelis“, – sakė gydytojas.